Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   bs trebati – htjeti

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [šezdeset i devet]

trebati – htjeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. Ja-tr-----kr-ve-. J- t----- k------ J- t-e-a- k-e-e-. ----------------- Ja trebam krevet. 0
(Aš) noriu miego. Ja--oć- -------. J- h--- s------- J- h-ć- s-a-a-i- ---------------- Ja hoću spavati. 0
Ar čia yra lova? I-a-l- -v-j--kre-et? I-- l- o---- k------ I-a l- o-d-e k-e-e-? -------------------- Ima li ovdje krevet? 0
Man reikia lempos. Ja tre--m -a---. J- t----- l----- J- t-e-a- l-m-u- ---------------- Ja trebam lampu. 0
(Aš) noriu skaityti. J- ho-u -it-ti. J- h--- č------ J- h-ć- č-t-t-. --------------- Ja hoću čitati. 0
Ar čia yra lempa? I-- li-o--j- ---pa? I-- l- o---- l----- I-a l- o-d-e l-m-a- ------------------- Ima li ovdje lampa? 0
Man reikia telefono. Ja tre--- ----f-n. J- t----- t------- J- t-e-a- t-l-f-n- ------------------ Ja trebam telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Ja hoću--el-f-nirati. J- h--- t------------ J- h-ć- t-l-f-n-r-t-. --------------------- Ja hoću telefonirati. 0
Ar čia yra telefonas? I---l---vd---tel--o-? I-- l- o---- t------- I-a l- o-d-e t-l-f-n- --------------------- Ima li ovdje telefon? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. Ja-tr--am--e--u-ka-eru. J- t----- j---- k------ J- t-e-a- j-d-u k-m-r-. ----------------------- Ja trebam jednu kameru. 0
(Aš) noriu fotografuoti. J- h-ću fo-o-r-f--ati. J- h--- f------------- J- h-ć- f-t-g-a-i-a-i- ---------------------- Ja hoću fotografisati. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? I-- -- --d-e -a-e--? I-- l- o---- k------ I-a l- o-d-e k-m-r-? -------------------- Ima li ovdje kamera? 0
Man reikia kompiuterio. J--tr--am -ompj-ter. J- t----- k--------- J- t-e-a- k-m-j-t-r- -------------------- Ja trebam kompjuter. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. J----ć---- p-š----- e--i-. J- h--- d- p------- e----- J- h-ć- d- p-š-l-e- e-a-l- -------------------------- Ja hoću da pošaljem email. 0
Ar čia yra kompiuteris? Ima--i--vd---ko-p--te-? I-- l- o---- k--------- I-a l- o-d-e k-m-j-t-r- ----------------------- Ima li ovdje kompjuter? 0
Man reikia šratinuko. J- -re--m-h-m--s-- olo---. J- t----- h------- o------ J- t-e-a- h-m-j-k- o-o-k-. -------------------------- Ja trebam hemijsku olovku. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. J- -o-- -a -i-e- --š-o. J- h--- d- p---- n----- J- h-ć- d- p-š-m n-š-o- ----------------------- Ja hoću da pišem nešto. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? I-- li o---e-li-- -a-ir--i hemi-ska ol----? I-- l- o---- l--- p----- i h------- o------ I-a l- o-d-e l-s- p-p-r- i h-m-j-k- o-o-k-? ------------------------------------------- Ima li ovdje list papira i hemijska olovka? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…