Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   hr trebati – htjeti

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [šezdeset i devet]

trebati – htjeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. Trebam kr--et. Trebam krevet. T-e-a- k-e-e-. -------------- Trebam krevet. 0
(Aš) noriu miego. Ho-- -p--a--. Hoću spavati. H-ć- s-a-a-i- ------------- Hoću spavati. 0
Ar čia yra lova? I-- l-----je ---vet? Ima li ovdje krevet? I-a l- o-d-e k-e-e-? -------------------- Ima li ovdje krevet? 0
Man reikia lempos. T--bam -am--. Trebam lampu. T-e-a- l-m-u- ------------- Trebam lampu. 0
(Aš) noriu skaityti. Hoć- --tati. Hoću čitati. H-ć- č-t-t-. ------------ Hoću čitati. 0
Ar čia yra lempa? I-a -i-ov--e-l-m--? Ima li ovdje lampa? I-a l- o-d-e l-m-a- ------------------- Ima li ovdje lampa? 0
Man reikia telefono. T---a- te---o-. Trebam telefon. T-e-a- t-l-f-n- --------------- Trebam telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Ž--i--tel-fo--r-ti. Želim telefonirati. Ž-l-m t-l-f-n-r-t-. ------------------- Želim telefonirati. 0
Ar čia yra telefonas? I-a-li-o-dje telef-n? Ima li ovdje telefon? I-a l- o-d-e t-l-f-n- --------------------- Ima li ovdje telefon? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. T---a----dn- k---r-. Trebam jednu kameru. T-e-a- j-d-u k-m-r-. -------------------- Trebam jednu kameru. 0
(Aš) noriu fotografuoti. Hoć- -o--gr-fi--t-. Hoću fotografirati. H-ć- f-t-g-a-i-a-i- ------------------- Hoću fotografirati. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Ima li -vdj----to-p--a-? Ima li ovdje fotoaparat? I-a l- o-d-e f-t-a-a-a-? ------------------------ Ima li ovdje fotoaparat? 0
Man reikia kompiuterio. Tre--m račun---. Trebam računalo. T-e-a- r-č-n-l-. ---------------- Trebam računalo. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Ho----os--ti --m-il. Hoću poslati e-mail. H-ć- p-s-a-i e-m-i-. -------------------- Hoću poslati e-mail. 0
Ar čia yra kompiuteris? Ima l----dje r-č-n-lo? Ima li ovdje računalo? I-a l- o-d-e r-č-n-l-? ---------------------- Ima li ovdje računalo? 0
Man reikia šratinuko. T---a- kem-j-ku. Trebam kemijsku. T-e-a- k-m-j-k-. ---------------- Trebam kemijsku. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. Hoć- -ešto----i-a-i. Hoću nešto napisati. H-ć- n-š-o n-p-s-t-. -------------------- Hoću nešto napisati. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? I-a -- --d---pa--r-i-kemi-s-a-o---ka? Ima li ovdje papir i kemijska olovka? I-a l- o-d-e p-p-r i k-m-j-k- o-o-k-? ------------------------------------- Ima li ovdje papir i kemijska olovka? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…