Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   bs Negacija 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [šezdeset i pet]

Negacija 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Da-l- j--pr-ten -ku-? D- l- j- p----- s---- D- l- j- p-s-e- s-u-? --------------------- Da li je prsten skup? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-, -n ko-ta samo--t---nu-----. N-- o- k---- s--- s------ e---- N-, o- k-š-a s-m- s-o-i-u e-r-. ------------------------------- Ne, on košta samo stotinu eura. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. A---------m -a-o -e-es-t. A-- j- i--- s--- p------- A-i j- i-a- s-m- p-d-s-t- ------------------------- Ali ja imam samo pedeset. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? J-si -- -eć-g---v / ---o-a? J--- l- v-- g---- / g------ J-s- l- v-ć g-t-v / g-t-v-? --------------------------- Jesi li već gotov / gotova? 0
Ne, dar ne. Ne- -oš-ne. N-- j-- n-- N-, j-š n-. ----------- Ne, još ne. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. A-i-sa--u-kor- -o-ov --g--o--. A-- s-- u----- g---- / g------ A-i s-m u-k-r- g-t-v / g-t-v-. ------------------------------ Ali sam uskoro gotov / gotova. 0
Ar dar norėtum sriubos? Ž-li-----j-- sup-? Ž---- l- j-- s---- Ž-l-š l- j-š s-p-? ------------------ Želiš li još supe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-,------l-m v---. N-- n- ž---- v---- N-, n- ž-l-m v-š-. ------------------ Ne, ne želim više. 0
Bet dar porciją ledų. A-i--o- je-a---l-doled. A-- j-- j---- s-------- A-i j-š j-d-n s-a-o-e-. ----------------------- Ali još jedan sladoled. 0
Ar jau seniai čia gyveni? St--u----li---- d-go----je? S------- l- v-- d--- o----- S-a-u-e- l- v-ć d-g- o-d-e- --------------------------- Stanuješ li već dugo ovdje? 0
Ne, tik mėnuo. N-,-tek-j-da---j-s--. N-- t-- j---- m------ N-, t-k j-d-n m-e-e-. --------------------- Ne, tek jedan mjesec. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. A-- već --z-a-em---og---j-di. A-- v-- p------- m---- l----- A-i v-ć p-z-a-e- m-o-o l-u-i- ----------------------------- Ali već poznajem mnogo ljudi. 0
Ar rytoj važiuosi namo? P--u-e--li ------ku-i? P------ l- s---- k---- P-t-j-š l- s-t-a k-ć-? ---------------------- Putuješ li sutra kući? 0
Ne, tik savaitgalį. Ne, -e---a-vik-n-. N-- t-- z- v------ N-, t-k z- v-k-n-. ------------------ Ne, tek za vikend. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Al---e--ra-am---- - n-dj-l--. A-- s- v----- v-- u n-------- A-i s- v-a-a- v-ć u n-d-e-j-. ----------------------------- Ali se vraćam već u nedjelju. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Da li--- t--ja --e---------drasl-? D- l- j- t---- k----- v-- o------- D- l- j- t-o-a k-e-k- v-ć o-r-s-a- ---------------------------------- Da li je tvoja kćerka već odrasla? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne- --a-i-a tek-s--am-a--t g-----. N-- o-- i-- t-- s--------- g------ N-, o-a i-a t-k s-d-m-a-s- g-d-n-. ---------------------------------- Ne, ona ima tek sedamnaest godina. 0
Bet ji jau turi draugą. Al---n- -e- ima -omk-. A-- o-- v-- i-- m----- A-i o-a v-ć i-a m-m-a- ---------------------- Ali ona već ima momka. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!