Pasikalbėjimų knygelė

lt ką mėgti / ko norėti   »   bs nešto željeti

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

ką mėgti / ko norėti

70 [sedamdeset]

nešto željeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Ar norėtumėte rūkyti? Že---- l- p-----? Želite li pušiti? 0
Ar norėtumėte šokti? Že---- l- p------? Želite li plesati? 0
Ar norėtumėte pasivaikščioti? Že---- l- š-----? Želite li šetati? 0
(Aš) norėčiau rūkyti. Ja ž---- p-----. Ja želim pušiti. 0
Ar norėtum cigaretės? Že--- l- c-------? Želiš li cigaretu? 0
Jis norėtų ugnies. On ž--- v----. On želi vatru. 0
(Aš) norėčiau ko nors išgerti. Ja ž---- n---- p---. Ja želim nešto piti. 0
(Aš) norėčiau ko nors valgyti. Ja ž---- n---- j----. Ja želim nešto jesti. 0
(Aš) norėčiau truputį pailsėti. Ja s- ž---- m--- o-------. Ja se želim malo odmoriti. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. Ja V-- ž---- n---- p-----. Ja Vas želim nešto pitati. 0
(Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. Ja V-- ž---- z- n---- z-------. Ja Vas želim za nešto zamoliti. 0
(Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. Ja V-- ž---- n- n---- p------. Ja Vas želim na nešto pozvati. 0
Prašau, ko norėtumėte? Št- ž------ m----? Šta želite, molim? 0
Ar norėtumėte puodelio kavos? Že---- l- k---? Želite li kafu? 0
O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? Il- r----- ž----- č--? Ili radije želite čaj? 0
(Mes) norėtume važiuoti namo. Mi s- ž----- v----- k---. Mi se želimo voziti kući. 0
Ar norėtumėte važiuoti taksi? Že---- l- v- t----? Želite li vi taksi? 0
Jie norėtų paskambinti. On- ž--- t-----------. Oni žele telefonirati. 0

Dvi kalbos = du kalbos centrai

Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.