Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   bs Dijelovi tijela

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [pedeset i osam]

Dijelovi tijela

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Ja c---- m-------. Ja crtam muškarca. 0
Pirmiausia galvą. Pr-- g----. Prvo glavu. 0
Vyras nešioja skrybėlę. Mu------ n--- š----. Muškarac nosi šešir. 0
Plaukų nematyti. Ko-- s- n- v---. Kosa se ne vidi. 0
Ausų taip pat nematyti. Uš- s- t------ n- v---. Uši se također ne vide. 0
Nugaros taip pat nematyti. Le-- s- t------ n- v---. Leđa se također ne vide. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. Ja c---- o-- i u---. Ja crtam oči i usta. 0
Vyras šoka ir juokiasi. Mu------ p---- i s---- s-. Muškarac pleše i smije se. 0
Vyras turi ilgą nosį. Mu------ i-- d-- n--. Muškarac ima dug nos. 0
Rankose jis laiko lazdą. On n--- š--- u r-----. On nosi štap u rukama. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. On t------ n--- š-- o-- v----. On također nosi šal oko vrata. 0
Dabar žiema ir šalta. Zi-- j- i h----- j-. Zima je i hladno je. 0
Rankos stiprios. Ru-- s- s-----. Ruke su snažne. 0
Kojos taip pat stiprios. No-- s- t------ s-----. Noge su također snažne. 0
Vyras yra iš sniego. Mu------ j- o- s------. Muškarac je od snijega. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. On n- n--- h---- i k----. On ne nosi hlače i kaput. 0
Bet vyrui nešalta. Al- m------- s- n- s------. Ali muškarac se ne smrzava. 0
Jis yra senis besmegenis. On j- s--------. On je snjegović. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…