Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   sl potrebovati – hoteti

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [devetinšestdeset]

potrebovati – hoteti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. P-tr---jem --s-el--. P--------- p-------- P-t-e-u-e- p-s-e-j-. -------------------- Potrebujem posteljo. 0
(Aš) noriu miego. H--e--s--t-. H---- s----- H-č-m s-a-i- ------------ Hočem spati. 0
Ar čia yra lova? Je---ka- k-k-na -os--lj-? J- t---- k----- p-------- J- t-k-j k-k-n- p-s-e-j-? ------------------------- Je tukaj kakšna postelja? 0
Man reikia lempos. P--reb-jem s-etilko. P--------- s-------- P-t-e-u-e- s-e-i-k-. -------------------- Potrebujem svetilko. 0
(Aš) noriu skaityti. Ho-e---rat-. H---- b----- H-č-m b-a-i- ------------ Hočem brati. 0
Ar čia yra lempa? J--tu-a--k--š-----et-l--? J- t---- k----- s-------- J- t-k-j k-k-n- s-e-i-k-? ------------------------- Je tukaj kakšna svetilka? 0
Man reikia telefono. Po--e-uj---te-ef--. P--------- t------- P-t-e-u-e- t-l-f-n- ------------------- Potrebujem telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Ho-e--tel--onir-ti. H---- t------------ H-č-m t-l-f-n-r-t-. ------------------- Hočem telefonirati. 0
Ar čia yra telefonas? J--tu--- k-kš----e-e-o-? J- t---- k----- t------- J- t-k-j k-k-e- t-l-f-n- ------------------------ Je tukaj kakšen telefon? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. P--r--u-----am-r-. P--------- k------ P-t-e-u-e- k-m-r-. ------------------ Potrebujem kamero. 0
(Aš) noriu fotografuoti. H-------t--raf-rat-. H---- f------------- H-č-m f-t-g-a-i-a-i- -------------------- Hočem fotografirati. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? J- ---aj--ak-n- ka--ra? J- t---- k----- k------ J- t-k-j k-k-n- k-m-r-? ----------------------- Je tukaj kakšna kamera? 0
Man reikia kompiuterio. Potr--u-----a-una-n--. P--------- r---------- P-t-e-u-e- r-č-n-l-i-. ---------------------- Potrebujem računalnik. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Hoč-m -os-a---e-m-i-. H---- p------ e------ H-č-m p-s-a-i e-m-i-. --------------------- Hočem poslati e-mail. 0
Ar čia yra kompiuteris? J- -uk-j--ak-e---ač-na-n-k? J- t---- k----- r---------- J- t-k-j k-k-e- r-č-n-l-i-? --------------------------- Je tukaj kakšen računalnik? 0
Man reikia šratinuko. P--r--u-e--kul-. P--------- k---- P-t-e-u-e- k-l-. ---------------- Potrebujem kuli. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. H-č-- ---a- n--isa-i. H---- n---- n-------- H-č-m n-k-j n-p-s-t-. --------------------- Hočem nekaj napisati. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Al- -- -- ---š-- -o- -a----a-in -a-še--k--i? A-- j- t- k----- k-- p------ i- k----- k---- A-i j- t- k-k-e- k-s p-p-r-a i- k-k-e- k-l-? -------------------------------------------- Ali je tu kakšen kos papirja in kakšen kuli? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…