Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   be мець патрэбу – хацець

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [шэсцьдзесят дзевяць]

69 [shests’dzesyat dzevyats’]

мець патрэбу – хацець

[mets’ patrebu – khatsets’]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. М---------н--ложак. М-- п------- л----- М-е п-т-э-н- л-ж-к- ------------------- Мне патрэбны ложак. 0
Mn- pa--ebny-lo-h-k. M-- p------- l------ M-e p-t-e-n- l-z-a-. -------------------- Mne patrebny lozhak.
(Aš) noriu miego. Я х-чу--паць. Я х--- с----- Я х-ч- с-а-ь- ------------- Я хачу спаць. 0
Y---h-ch----at--. Y- k----- s------ Y- k-a-h- s-a-s-. ----------------- Ya khachu spats’.
Ar čia yra lova? Тут ё-ц--ло---? Т-- ё--- л----- Т-т ё-ц- л-ж-к- --------------- Тут ёсць ложак? 0
Tut--o-ts’ -o-ha-? T-- y----- l------ T-t y-s-s- l-z-a-? ------------------ Tut yosts’ lozhak?
Man reikia lempos. М-е --т----а- л----. М-- п-------- л----- М-е п-т-э-н-я л-м-а- -------------------- Мне патрэбная лямпа. 0
M---patr-bnay---yam--. M-- p--------- l------ M-e p-t-e-n-y- l-a-p-. ---------------------- Mne patrebnaya lyampa.
(Aš) noriu skaityti. Я -ачу чы----. Я х--- ч------ Я х-ч- ч-т-ц-. -------------- Я хачу чытаць. 0
Ya-k-a-hu -h-tat--. Y- k----- c-------- Y- k-a-h- c-y-a-s-. ------------------- Ya khachu chytats’.
Ar čia yra lempa? Ту--ё--ь-л----? Т-- ё--- л----- Т-т ё-ц- л-м-а- --------------- Тут ёсць лямпа? 0
T-- yos-s- lyampa? T-- y----- l------ T-t y-s-s- l-a-p-? ------------------ Tut yosts’ lyampa?
Man reikia telefono. Мн------эб-ы -элеф-н. М-- п------- т------- М-е п-т-э-н- т-л-ф-н- --------------------- Мне патрэбны тэлефон. 0
M-e -a-r-b-y telefo-. M-- p------- t------- M-e p-t-e-n- t-l-f-n- --------------------- Mne patrebny telefon.
(Aš) noriu paskambinti. Я---чу----э-----ав--ь. Я х--- п-------------- Я х-ч- п-т-л-ф-н-в-ц-. ---------------------- Я хачу патэлефанаваць. 0
Ya kh-ch- --t-lefana--ts-. Y- k----- p--------------- Y- k-a-h- p-t-l-f-n-v-t-’- -------------------------- Ya khachu patelefanavats’.
Ar čia yra telefonas? Т-т--с-- -э-ефо-? Т-- ё--- т------- Т-т ё-ц- т-л-ф-н- ----------------- Тут ёсць тэлефон? 0
Tut y-st-----l--o-? T-- y----- t------- T-t y-s-s- t-l-f-n- ------------------- Tut yosts’ telefon?
Man reikia kameros / fotoaparato. М-- па---б-ы-фот-а-----. М-- п------- ф---------- М-е п-т-э-н- ф-т-а-а-а-. ------------------------ Мне патрэбны фотаапарат. 0
Mn- p--r---y ---aa----t. M-- p------- f---------- M-e p-t-e-n- f-t-a-a-a-. ------------------------ Mne patrebny fotaaparat.
(Aš) noriu fotografuoti. Я--------т-гр---ваць. Я х--- ф------------- Я х-ч- ф-т-г-а-а-а-ь- --------------------- Я хачу фатаграфаваць. 0
Ya-k-achu --tag-afa--t--. Y- k----- f-------------- Y- k-a-h- f-t-g-a-a-a-s-. ------------------------- Ya khachu fatagrafavats’.
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? Ту- -сц--фота-парат? Т-- ё--- ф---------- Т-т ё-ц- ф-т-а-а-а-? -------------------- Тут ёсць фотаапарат? 0
T-- -o-ts--f--aa-----? T-- y----- f---------- T-t y-s-s- f-t-a-a-a-? ---------------------- Tut yosts’ fotaaparat?
Man reikia kompiuterio. Мн---а-р--н----мп’----. М-- п------- к--------- М-е п-т-э-н- к-м-’-т-р- ----------------------- Мне патрэбны камп’ютэр. 0
M-e pat-ebn- k-----u--r. M-- p------- k---------- M-e p-t-e-n- k-m-'-u-e-. ------------------------ Mne patrebny kamp'yuter.
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. Я--а-у---с--ц- -л--т--нны -і-т. Я х--- д------ э--------- л---- Я х-ч- д-с-а-ь э-е-т-о-н- л-с-. ------------------------------- Я хачу даслаць электронны ліст. 0
Y- k--chu d--lat-’--l-kt-------іst. Y- k----- d------- e--------- l---- Y- k-a-h- d-s-a-s- e-e-t-o-n- l-s-. ----------------------------------- Ya khachu daslats’ elektronny lіst.
Ar čia yra kompiuteris? Тут-ё-ц---ам---тэр? Т-- ё--- к--------- Т-т ё-ц- к-м-’-т-р- ------------------- Тут ёсць камп’ютэр? 0
T-t--os--’-k--p-y--e-? T-- y----- k---------- T-t y-s-s- k-m-'-u-e-? ---------------------- Tut yosts’ kamp'yuter?
Man reikia šratinuko. М-е --тр-б-а- р---а. М-- п-------- р----- М-е п-т-э-н-я р-ч-а- -------------------- Мне патрэбная ручка. 0
M-e-pa-reb-a-a -uc--a. M-- p--------- r------ M-e p-t-e-n-y- r-c-k-. ---------------------- Mne patrebnaya ruchka.
(Aš) noriu kai ką parašyti. Я-ха-- ш----ц-------аць. Я х--- ш------ н-------- Я х-ч- ш-о-ь-і н-п-с-ц-. ------------------------ Я хачу штосьці напісаць. 0
Y- --a-hu -h-o----і---pіsa--’. Y- k----- s-------- n--------- Y- k-a-h- s-t-s-t-і n-p-s-t-’- ------------------------------ Ya khachu shtos’tsі napіsats’.
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Тут ё--ь--р-----апер- - -учка? Т-- ё--- а---- п----- і р----- Т-т ё-ц- а-к-ш п-п-р- і р-ч-а- ------------------------------ Тут ёсць аркуш паперы і ручка? 0
T-- -----’-a-k--h--ap-r--- ruc-ka? T-- y----- a----- p----- і r------ T-t y-s-s- a-k-s- p-p-r- і r-c-k-? ---------------------------------- Tut yosts’ arkush papery і ruchka?

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…