Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   ro „a avea nevoie – a vrea”

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [şaizeci şi nouă]

„a avea nevoie – a vrea”

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. A--n----e------ ---. Am nevoie de un pat. A- n-v-i- d- u- p-t- -------------------- Am nevoie de un pat. 0
(Aš) noriu miego. V-e-u-s---orm. Vreau să dorm. V-e-u s- d-r-. -------------- Vreau să dorm. 0
Ar čia yra lova? Aveţi aic--un pat? Aveţi aici un pat? A-e-i a-c- u- p-t- ------------------ Aveţi aici un pat? 0
Man reikia lempos. A--n-v--e -- - ---pă. Am nevoie de o lampă. A- n-v-i- d- o l-m-ă- --------------------- Am nevoie de o lampă. 0
(Aš) noriu skaityti. V-eau să--it---. Vreau să citesc. V-e-u s- c-t-s-. ---------------- Vreau să citesc. 0
Ar čia yra lempa? A---i--ic-----a--ă? Aveţi aici o lampă? A-e-i a-c- o l-m-ă- ------------------- Aveţi aici o lampă? 0
Man reikia telefono. Am-ne-----d---n-t-l-f--. Am nevoie de un telefon. A- n-v-i- d- u- t-l-f-n- ------------------------ Am nevoie de un telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. Vr--u----dau -n-t-le---. Vreau să dau un telefon. V-e-u s- d-u u- t-l-f-n- ------------------------ Vreau să dau un telefon. 0
Ar čia yra telefonas? A---i--i----n--------? Aveţi aici un telefon? A-e-i a-c- u- t-l-f-n- ---------------------- Aveţi aici un telefon? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. Am -------d--o -ameră f-to. Am nevoie de o cameră foto. A- n-v-i- d- o c-m-r- f-t-. --------------------------- Am nevoie de o cameră foto. 0
(Aš) noriu fotografuoti. Vr-au să -------fie-. Vreau să fotografiez. V-e-u s- f-t-g-a-i-z- --------------------- Vreau să fotografiez. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? A--ţi -ici----am--ă f-t-? Aveţi aici o cameră foto? A-e-i a-c- o c-m-r- f-t-? ------------------------- Aveţi aici o cameră foto? 0
Man reikia kompiuterio. Am nev--- -------al-ul--o-. Am nevoie de un calculator. A- n-v-i- d- u- c-l-u-a-o-. --------------------------- Am nevoie de un calculator. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. V-e---să-tr-mi- un ---ail. Vreau să trimit un E-Mail. V-e-u s- t-i-i- u- E-M-i-. -------------------------- Vreau să trimit un E-Mail. 0
Ar čia yra kompiuteris? A---i--ic- un---l-ula--r? Aveţi aici un calculator? A-e-i a-c- u- c-l-u-a-o-? ------------------------- Aveţi aici un calculator? 0
Man reikia šratinuko. Îmi-t---uie -- -ix. Îmi trebuie un pix. Î-i t-e-u-e u- p-x- ------------------- Îmi trebuie un pix. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. Vr-au -ă --ri---eva. Vreau să scriu ceva. V-e-u s- s-r-u c-v-. -------------------- Vreau să scriu ceva. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? Aveţi --ci o--oa-e de-hârti---i--n----? Aveţi aici o foaie de hârtie şi un pix? A-e-i a-c- o f-a-e d- h-r-i- ş- u- p-x- --------------------------------------- Aveţi aici o foaie de hârtie şi un pix? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…