Pasikalbėjimų knygelė

lt reikėti — norėti   »   sq mё duhet – dua

69 [šešiasdešimt devyni]

reikėti — norėti

reikėti — norėti

69 [gjashtёdhjetёenёntё]

mё duhet – dua

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Man reikia lovos. M- d-het-n-- k-e---. M- d---- n-- k------ M- d-h-t n-ё k-e-a-. -------------------- Mё duhet njё krevat. 0
(Aš) noriu miego. U-ё---- -ё --e. U-- d-- t- f--- U-ё d-a t- f-e- --------------- Unё dua tё fle. 0
Ar čia yra lova? A-ka nj--k-e--t-k---? A k- n-- k----- k---- A k- n-ё k-e-a- k-t-? --------------------- A ka njё krevat kёtu? 0
Man reikia lempos. M- d-h-t---ё---amp-. M- d---- n-- l------ M- d-h-t n-ё l-a-p-. -------------------- Mё duhet njё llampё. 0
(Aš) noriu skaityti. U-- --a t--l-x-j. U-- d-- t- l----- U-ё d-a t- l-x-j- ----------------- Unё dua tё lexoj. 0
Ar čia yra lempa? A-ka---- -l--b- -ёt-? A k- n-- l----- k---- A k- n-ё l-a-b- k-t-? --------------------- A ka njё llambё kёtu? 0
Man reikia telefono. M----h-t------e-efon. M- d---- n-- t------- M- d-h-t n-ё t-l-f-n- --------------------- Mё duhet njё telefon. 0
(Aš) noriu paskambinti. D----- --r- ------e-o-. D-- t- m--- n- t------- D-a t- m-r- n- t-l-f-n- ----------------------- Dua tё marr nё telefon. 0
Ar čia yra telefonas? A k---jё--e---on--ёt-? A k- n-- t------ k---- A k- n-ё t-l-f-n k-t-? ---------------------- A ka njё telefon kёtu? 0
Man reikia kameros / fotoaparato. Mё-----t --- --me--. M- d---- n-- k------ M- d-h-t n-ё k-m-r-. -------------------- Mё duhet njё kamera. 0
(Aš) noriu fotografuoti. Dua--ё--o-og--foj. D-- t- f---------- D-a t- f-t-g-a-o-. ------------------ Dua tё fotografoj. 0
Ar čia yra kamera / fotoaparatas? A ---k-t- nj- k---r-? A k- k--- n-- k------ A k- k-t- n-ё k-m-r-? --------------------- A ka kёtu njё kamera? 0
Man reikia kompiuterio. Mё -uh-- n----o-pju-er. M- d---- n-- k--------- M- d-h-t n-ё k-m-j-t-r- ----------------------- Mё duhet njё kompjuter. 0
(Aš) noriu pasiųsti elektroninį laišką. D-- -ё -ёr-oj---ё --ma-l. D-- t- d----- n-- e------ D-a t- d-r-o- n-ё e-m-i-. ------------------------- Dua tё dёrgoj njё e-mail. 0
Ar čia yra kompiuteris? A----d-et n-- -o--ju-e--kёtu? A n------ n-- k-------- k---- A n-o-h-t n-ё k-m-j-t-r k-t-? ----------------------------- A ndodhet njё kompjuter kёtu? 0
Man reikia šratinuko. M- duh-t -j- -t-l-lap-. M- d---- n-- s--------- M- d-h-t n-ё s-i-o-a-s- ----------------------- Mё duhet njё stilolaps. 0
(Aš) noriu kai ką parašyti. Du---- sh----j diç-a. D-- t- s------ d----- D-a t- s-k-u-j d-ç-a- --------------------- Dua tё shkruaj diçka. 0
Ar čia yra lapas popieriaus ir šratinukas? A ka--ё-u-----co-- let-- dh- nj- --ilo-a--? A k- k--- n-- c--- l---- d-- n-- s--------- A k- k-t- n-ё c-p- l-t-r d-e n-ё s-i-o-a-s- ------------------------------------------- A ka kёtu njё copё letёr dhe njё stilolaps? 0

Mašininis vertimas

Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…