Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   bs veliko – malo

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [šezdeset i osam]

veliko – malo

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
didelis ir mažas v-l----i m--o v----- i m--- v-l-k- i m-l- ------------- veliko i malo 0
Dramblys yra didelis. Slo- je velik. S--- j- v----- S-o- j- v-l-k- -------------- Slon je velik. 0
Pelė yra maža. Mi- je -----. M-- j- m----- M-š j- m-l-n- ------------- Miš je malen. 0
tamsus ir šviesus t--no-i-----etlo t---- i s------- t-m-o i s-i-e-l- ---------------- tamno i svijetlo 0
Naktis yra tamsi. Noć-je-----a. N-- j- t----- N-ć j- t-m-a- ------------- Noć je tamna. 0
Diena yra šviesi. Da- j--svi-----. D-- j- s-------- D-n j- s-i-e-a-. ---------------- Dan je svijetao. 0
senas ir jaunas s-------m-ado s---- i m---- s-a-o i m-a-o ------------- staro i mlado 0
Mūsų senelis yra labai senas. N-š -j-d-je----o-s---. N-- d--- j- j--- s---- N-š d-e- j- j-k- s-a-. ---------------------- Naš djed je jako star. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. Pr--------o-i-----o--e--oš ml--. P---- 7- g----- b-- j- j-- m---- P-i-e 7- g-d-n- b-o j- j-š m-a-. -------------------------------- Prije 70 godina bio je još mlad. 0
gražus ir bjaurus l--e---- -už-o l----- i r---- l-j-p- i r-ž-o -------------- lijepo i ružno 0
Drugelis yra gražus. L-p-----e l-j--. L----- j- l----- L-p-i- j- l-j-p- ---------------- Leptir je lijep. 0
Voras yra bjaurus. Pa---j---u---. P--- j- r----- P-u- j- r-ž-n- -------------- Pauk je ružan. 0
storas ir plonas deb-l--i---š--o d----- i m----- d-b-l- i m-š-v- --------------- debelo i mršavo 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. Ž--a -d 100---la-j---ebe-a. Ž--- o- 1-- k--- j- d------ Ž-n- o- 1-0 k-l- j- d-b-l-. --------------------------- Žena od 100 kila je debela. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. M-ška-ac -- -0 k----j--mr-a-. M------- o- 5- k--- j- m----- M-š-a-a- o- 5- k-l- j- m-š-v- ----------------------------- Muškarac od 50 kila je mršav. 0
brangus ir pigus skup--- --fti-o s---- i j------ s-u-o i j-f-i-o --------------- skupo i jeftino 0
Automobilis yra brangus. A-to -- --u-o. A--- j- s----- A-t- j- s-u-o- -------------- Auto je skupo. 0
Laikraštis yra pigus. No--ne--- -----ne. N----- s- j------- N-v-n- s- j-f-i-e- ------------------ Novine su jeftine. 0

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...