Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   bs Pitati – prošlost 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osamdeset i šest]

Pitati – prošlost 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Ko-u kr---tu -i-nos-o? K--- k------ s- n----- K-j- k-a-a-u s- n-s-o- ---------------------- Koju kravatu si nosio? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? K--i auto -i -u-i--- -up-la? K--- a--- s- k---- / k------ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Na -oj- -i se no-----pretpl-t-- ----etp-a-il-? N- k--- s- s- n----- p--------- / p----------- N- k-j- s- s- n-v-n- p-e-p-a-i- / p-e-p-a-i-a- ---------------------------------------------- Na koje si se novine pretplatio / pretplatila? 0
Ką (jūs) pamatėte? K-g- s-- -idje--? K--- s-- v------- K-g- s-e v-d-e-i- ----------------- Koga ste vidjeli? 0
Ką (jūs) sutikote? Ko-- --- s-e-i? K--- s-- s----- K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-g- s-e ---pozna-i? K--- s-- p---------- K-g- s-e p-e-o-n-l-? -------------------- Koga ste prepoznali? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Kada s----s---i? K--- s-- u------ K-d- s-e u-t-l-? ---------------- Kada ste ustali? 0
Kada (jūs) pradėjote? K-d---t--počeli? K--- s-- p------ K-d- s-e p-č-l-? ---------------- Kada ste počeli? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? K-----te---es---i? K--- s-- p-------- K-d- s-e p-e-t-l-? ------------------ Kada ste prestali? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Za--o-st---e-probud--i? Z---- s-- s- p--------- Z-š-o s-e s- p-o-u-i-i- ----------------------- Zašto ste se probudili? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Z-------- ---ta-i-u-it--j? Z---- s-- p------ u------- Z-š-o s-e p-s-a-i u-i-e-j- -------------------------- Zašto ste postali učitelj? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Z-š-o-s-e --eli--aks-? Z---- s-- u---- t----- Z-š-o s-e u-e-i t-k-i- ---------------------- Zašto ste uzeli taksi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Od-k-e ste-doš-i? O----- s-- d----- O-a-l- s-e d-š-i- ----------------- Odakle ste došli? 0
Kur (jūs) nuėjote? Gd-e -te ----? G--- s-- i---- G-j- s-e i-l-? -------------- Gdje ste išli? 0
Kur (jūs) buvote? Gd---s-e--i--? G--- s-- b---- G-j- s-e b-l-? -------------- Gdje ste bili? 0
Kam (tu) padėjai? K--e -i---mo-a--- pomog-a? K--- s- p------ / p------- K-m- s- p-m-g-o / p-m-g-a- -------------------------- Kome si pomogao / pomogla? 0
Kam (tu) parašei? K-m- si--isa----pis-la? K--- s- p---- / p------ K-m- s- p-s-o / p-s-l-? ----------------------- Kome si pisao / pisala? 0
Kam (tu) atsakei? K-me--i o--o-orio-- -d---o---a? K--- s- o-------- / o---------- K-m- s- o-g-v-r-o / o-g-v-r-l-? ------------------------------- Kome si odgovorio / odgovorila? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…