Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   hr Prošlost 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [osamdeset i tri]

Prošlost 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti tel-f--ir--i t----------- t-l-f-n-r-t- ------------ telefonirati 0
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Tel-fon-r-- - -ele--ni--l--s--. T---------- / t----------- s--- T-l-f-n-r-o / t-l-f-n-r-l- s-m- ------------------------------- Telefonirao / telefonirala sam. 0
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Cijelo---m--r-je----e--fon-r---/--ele-o-ir---. C----- s-- v------ t---------- / t------------ C-j-l- s-m v-i-e-e t-l-f-n-r-o / t-l-f-n-r-l-. ---------------------------------------------- Cijelo sam vrijeme telefonirao / telefonirala. 0
klausti pi--ti p----- p-t-t- ------ pitati 0
(Aš) paklausiau. Pitao /----ala s--. P---- / p----- s--- P-t-o / p-t-l- s-m- ------------------- Pitao / pitala sam. 0
(Aš) visuomet klausdavau. U-ij---sam --ta- / pital-. U----- s-- p---- / p------ U-i-e- s-m p-t-o / p-t-l-. -------------------------- Uvijek sam pitao / pitala. 0
pasakoti i-p-i--ti i-------- i-p-i-a-i --------- ispričati 0
(Aš) papasakojau. Isp--č---/ ------al--sa-. I------- / i-------- s--- I-p-i-a- / i-p-i-a-a s-m- ------------------------- Ispričao / ispričala sam. 0
(Aš) papasakojau visą istoriją. I--r-ča--/ i-pri--l- s-m cijel---r-č-. I------- / i-------- s-- c----- p----- I-p-i-a- / i-p-i-a-a s-m c-j-l- p-i-u- -------------------------------------- Ispričao / ispričala sam cijelu priču. 0
mokytis uč--i u---- u-i-i ----- učiti 0
(Aš) mokiausi. U-i--/ --ila-s-m. U--- / u---- s--- U-i- / u-i-a s-m- ----------------- Učio / učila sam. 0
(Aš) mokiausi visą vakarą. U-io / -č-----am -ij--- v-č-r. U--- / u---- s-- c----- v----- U-i- / u-i-a s-m c-j-l- v-č-r- ------------------------------ Učio / učila sam cijelu večer. 0
dirbti r-di-i r----- r-d-t- ------ raditi 0
(Aš) dirbau. R-dio-----di-a-s--. R---- / r----- s--- R-d-o / r-d-l- s-m- ------------------- Radio / radila sam. 0
(Aš) dirbau visą dieną. R--io---radi-a -am-cij--i da-. R---- / r----- s-- c----- d--- R-d-o / r-d-l- s-m c-j-l- d-n- ------------------------------ Radio / radila sam cijeli dan. 0
valgyti jes-i j---- j-s-i ----- jesti 0
(Aš) pavalgiau. Jeo ----la -a-. J-- / j--- s--- J-o / j-l- s-m- --------------- Jeo / jela sam. 0
(Aš) viską suvalgiau. Pojeo - p-je----a- sv- h--nu. P---- / p----- s-- s-- h----- P-j-o / p-j-l- s-m s-u h-a-u- ----------------------------- Pojeo / pojela sam svu hranu. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!