Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   kn ಭೂತಕಾಲ – ೩

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

೮೩ [ಎಂಬತ್ತಮೂರು]

83 [Embattamūru]

ಭೂತಕಾಲ – ೩

[bhūtakāla – 3.]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kanadų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti ಟ-ಲ---ನ್-ಮಾ---ುದ-. ಟ------- ಮ-------- ಟ-ಲ-ಫ-ನ- ಮ-ಡ-ವ-ದ-. ------------------ ಟೆಲಿಫೋನ್ ಮಾಡುವುದು. 0
Ṭe-iph---m-ḍu-u-u. Ṭ------- m-------- Ṭ-l-p-ō- m-ḍ-v-d-. ------------------ Ṭeliphōn māḍuvudu.
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. ನಾ-ು--ೋ-- ಮ---ದ-. ನ--- ಫ--- ಮ------ ನ-ನ- ಫ-ನ- ಮ-ಡ-ದ-. ----------------- ನಾನು ಫೋನ್ ಮಾಡಿದೆ. 0
N-------n--ā-i--. N--- p--- m------ N-n- p-ō- m-ḍ-d-. ----------------- Nānu phōn māḍide.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. ನ-ನ- ಪೂರ್-ಿ-ಮಯ---ನ್ ನ------ಾತ---ುತ್ತಿ--ದ-. ನ--- ಪ-------- ಫ--- ನ---- ಮ--------------- ನ-ನ- ಪ-ರ-ತ-ಸ-ಯ ಫ-ನ- ನ-್-ಿ ಮ-ತ-ಾ-ು-್-ಿ-್-ೆ- ------------------------------------------ ನಾನು ಪೂರ್ತಿಸಮಯ ಫೋನ್ ನಲ್ಲಿ ಮಾತನಾಡುತ್ತಿದ್ದೆ. 0
Nānu------s-maya p-ōn n--l- -āt--āḍu--i-d-. N--- p---------- p--- n---- m-------------- N-n- p-r-i-a-a-a p-ō- n-l-i m-t-n-ḍ-t-i-d-. ------------------------------------------- Nānu pūrtisamaya phōn nalli mātanāḍuttidde.
klausti ಪ್ರ-್-ಿಸುವುದು. ಪ------------- ಪ-ರ-್-ಿ-ು-ು-ು- -------------- ಪ್ರಶ್ನಿಸುವುದು. 0
Pr-śn-s-v---. P------------ P-a-n-s-v-d-. ------------- Praśnisuvudu.
(Aš) paklausiau. ನಾನ- -್-ಶ್ನೆ--ೇ-ಿ-ೆ. ನ--- ಪ------ ಕ------ ನ-ನ- ಪ-ರ-್-ೆ ಕ-ಳ-ದ-. -------------------- ನಾನು ಪ್ರಶ್ನೆ ಕೇಳಿದೆ. 0
Nā-- p---n- kē---e. N--- p----- k------ N-n- p-a-n- k-ḷ-d-. ------------------- Nānu praśne kēḷide.
(Aš) visuomet klausdavau. ನ--ು--ಾವ-ಗ-- -----ನ- ---ುತ---ದ್--. ನ--- ಯ------ ಪ------ ಕ------------ ನ-ನ- ಯ-ವ-ಗ-ು ಪ-ರ-್-ೆ ಕ-ಳ-ತ-ತ-ದ-ದ-. ---------------------------------- ನಾನು ಯಾವಾಗಲು ಪ್ರಶ್ನೆ ಕೇಳುತ್ತಿದ್ದೆ. 0
Nā----āv--a-u-pra-ne k--u-t-dd-. N--- y------- p----- k---------- N-n- y-v-g-l- p-a-n- k-ḷ-t-i-d-. -------------------------------- Nānu yāvāgalu praśne kēḷuttidde.
pasakoti ಹ-ಳ--ುದು ಹ------- ಹ-ಳ-ವ-ದ- -------- ಹೇಳುವುದು 0
H---vudu H------- H-ḷ-v-d- -------- Hēḷuvudu
(Aš) papasakojau. ನ-ನ-----ಿದ-. ನ--- ಹ------ ನ-ನ- ಹ-ಳ-ದ-. ------------ ನಾನು ಹೇಳಿದೆ. 0
n-nu---ḷi-e. n--- h------ n-n- h-ḷ-d-. ------------ nānu hēḷide.
(Aš) papasakojau visą istoriją. ನ--------ರ-ಣ ಕಥ--ಹೇ-ಿದೆ. ನ--- ಸ------ ಕ-- ಹ------ ನ-ನ- ಸ-ಪ-ರ-ಣ ಕ-ೆ ಹ-ಳ-ದ-. ------------------------ ನಾನು ಸಂಪೂರ್ಣ ಕಥೆ ಹೇಳಿದೆ. 0
N--u sampū--a----he--ēḷ--e. N--- s------- k---- h------ N-n- s-m-ū-ṇ- k-t-e h-ḷ-d-. --------------------------- Nānu sampūrṇa kathe hēḷide.
mokytis ಕ-ಿ--ವ-ದು ಕ-------- ಕ-ಿ-ು-ು-ು --------- ಕಲಿಯುವುದು 0
K-l---v-du K--------- K-l-y-v-d- ---------- Kaliyuvudu
(Aš) mokiausi. ನಾನು -ಲಿತೆ. ನ--- ಕ----- ನ-ನ- ಕ-ಿ-ೆ- ----------- ನಾನು ಕಲಿತೆ. 0
n-n--k-li-e. n--- k------ n-n- k-l-t-. ------------ nānu kalite.
(Aš) mokiausi visą vakarą. ನ----ಇ-----ಯ-ಕ---ಕ--ತೆ. ನ--- ಇ-- ಸ------ ಕ----- ನ-ನ- ಇ-ೀ ಸ-ಯ-ಕ-ಲ ಕ-ಿ-ೆ- ----------------------- ನಾನು ಇಡೀ ಸಾಯಂಕಾಲ ಕಲಿತೆ. 0
N-nu iḍ--sāya-kā-- -a---e. N--- i-- s-------- k------ N-n- i-ī s-y-ṅ-ā-a k-l-t-. -------------------------- Nānu iḍī sāyaṅkāla kalite.
dirbti ಕ-ಲ---------ು. ಕ--- ಮ-------- ಕ-ಲ- ಮ-ಡ-ವ-ದ-. -------------- ಕೆಲಸ ಮಾಡುವುದು. 0
Ke--s- -āḍuv-du. K----- m-------- K-l-s- m-ḍ-v-d-. ---------------- Kelasa māḍuvudu.
(Aš) dirbau. ನಾ-ು ಕೆಲ--ಮಾ-ಿ--. ನ--- ಕ--- ಮ------ ನ-ನ- ಕ-ಲ- ಮ-ಡ-ದ-. ----------------- ನಾನು ಕೆಲಸ ಮಾಡಿದೆ. 0
Nānu--e--s- ---ide. N--- k----- m------ N-n- k-l-s- m-ḍ-d-. ------------------- Nānu kelasa māḍide.
(Aš) dirbau visą dieną. ನ-ನ--ಇ-----ವಸ--ೆಲ---ಾಡಿದೆ. ನ--- ಇ-- ದ--- ಕ--- ಮ------ ನ-ನ- ಇ-ೀ ದ-ವ- ಕ-ಲ- ಮ-ಡ-ದ-. -------------------------- ನಾನು ಇಡೀ ದಿವಸ ಕೆಲಸ ಮಾಡಿದೆ. 0
N--u---ī div-s- -e---- m-ḍ---. N--- i-- d----- k----- m------ N-n- i-ī d-v-s- k-l-s- m-ḍ-d-. ------------------------------ Nānu iḍī divasa kelasa māḍide.
valgyti ತಿನ-ನು--ದು. ತ---------- ತ-ನ-ನ-ವ-ದ-. ----------- ತಿನ್ನುವುದು. 0
T---uvud-. T--------- T-n-u-u-u- ---------- Tinnuvudu.
(Aš) pavalgiau. ನ--ು--ಿ---. ನ--- ತ----- ನ-ನ- ತ-ಂ-ೆ- ----------- ನಾನು ತಿಂದೆ. 0
N--u --n--. N--- t----- N-n- t-n-e- ----------- Nānu tinde.
(Aš) viską suvalgiau. ನಾನು----ನ್-ು ಪೂ--ತಿಯಾ----ಿಂದ-. ನ--- ಊ------ ಪ--------- ತ----- ನ-ನ- ಊ-ವ-್-ು ಪ-ರ-ತ-ಯ-ಗ- ತ-ಂ-ೆ- ------------------------------ ನಾನು ಊಟವನ್ನು ಪೂರ್ತಿಯಾಗಿ ತಿಂದೆ. 0
N--u ū-a--n------tiy--i-tind-. N--- ū------- p-------- t----- N-n- ū-a-a-n- p-r-i-ā-i t-n-e- ------------------------------ Nānu ūṭavannu pūrtiyāgi tinde.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!