Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   hr Prošlost 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [osamdeset i jedan]

Prošlost 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
rašyti pi-a-i p----- p-s-t- ------ pisati 0
Jis (pa)rašė laišką. On je--a-isa----s--. O- j- n------ p----- O- j- n-p-s-o p-s-o- -------------------- On je napisao pismo. 0
O ji (už)rašė atviruką. A--n- j- n-p--a-- ---g--d-icu. A o-- j- n------- r----------- A o-a j- n-p-s-l- r-z-l-d-i-u- ------------------------------ A ona je napisala razglednicu. 0
skaityti či-a-i č----- č-t-t- ------ čitati 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. On-je---t---i----r-rani------i-. O- j- č---- i---------- č------- O- j- č-t-o i-u-t-i-a-i č-s-p-s- -------------------------------- On je čitao ilustrirani časopis. 0
O ji skaitė knygą. A---a-j- či-ala knj---. A o-- j- č----- k------ A o-a j- č-t-l- k-j-g-. ----------------------- A ona je čitala knjigu. 0
imti uze-i u---- u-e-i ----- uzeti 0
Jis paėmė cigaretę. O---- --eo---ga----. O- j- u--- c-------- O- j- u-e- c-g-r-t-. -------------------- On je uzeo cigaretu. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. On- -e-u-e-a k-m-d-čo--lad-. O-- j- u---- k---- č-------- O-a j- u-e-a k-m-d č-k-l-d-. ---------------------------- Ona je uzela komad čokolade. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. O---e bi- n-v-er--, a-i --a-je---l--v--r--. O- j- b-- n-------- a-- o-- j- b--- v------ O- j- b-o n-v-e-a-, a-i o-a j- b-l- v-e-n-. ------------------------------------------- On je bio nevjeran, ali ona je bila vjerna. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. O- -e bio lijen- a-i -na--e --la--r-j---a. O- j- b-- l----- a-- o-- j- b--- v-------- O- j- b-o l-j-n- a-i o-a j- b-l- v-i-e-n-. ------------------------------------------ On je bio lijen, ali ona je bila vrijedna. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. On-j---io s---maš--, a-- ona--e bi-- bo-at-. O- j- b-- s--------- a-- o-- j- b--- b------ O- j- b-o s-r-m-š-n- a-i o-a j- b-l- b-g-t-. -------------------------------------------- On je bio siromašan, ali ona je bila bogata. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. On-n-je imao -ov---- ne-o---go--. O- n--- i--- n------ n--- d------ O- n-j- i-a- n-v-c-, n-g- d-g-v-. --------------------------------- On nije imao novaca, nego dugove. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. On nije-imao s-eć-,---g---e-. O- n--- i--- s----- n--- p--- O- n-j- i-a- s-e-e- n-g- p-h- ----------------------------- On nije imao sreće, nego peh. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. O--ni-e------usp--h- ne-o ne-s--e-. O- n--- i--- u------ n--- n-------- O- n-j- i-a- u-p-e-, n-g- n-u-p-e-. ----------------------------------- On nije imao uspjeh, nego neuspjeh. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. On----e--i- -a-ov---an,-n-go nez--------n. O- n--- b-- z---------- n--- n------------ O- n-j- b-o z-d-v-l-a-, n-g- n-z-d-v-l-a-. ------------------------------------------ On nije bio zadovoljan, nego nezadovoljan. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. O- nije b-o --e-an- nego n---e--n. O- n--- b-- s------ n--- n-------- O- n-j- b-o s-e-a-, n-g- n-s-e-a-. ---------------------------------- On nije bio sretan, nego nesretan. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. On--i-e -i--s-m--t---n- n--- -n-ip----a-. O- n--- b-- s---------- n--- a----------- O- n-j- b-o s-m-a-i-a-, n-g- a-t-p-t-č-n- ----------------------------------------- On nije bio simpatičan, nego antipatičan. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…