Pasikalbėjimų knygelė

lt Darbai   »   hr Raditi

55 [penkiasdešimt penki]

Darbai

Darbai

55 [pedeset i pet]

Raditi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Ką (jūs) dirbate / kokia jūsų profesija? Što-s-e-po---ni-a-j-? Š-- s-- p- z--------- Š-o s-e p- z-n-m-n-u- --------------------- Što ste po zanimanju? 0
Mano vyras gydytojas. Mo- -u- je-liječ--- -o zanima-j-. M-- m-- j- l------- p- z--------- M-j m-ž j- l-j-č-i- p- z-n-m-n-u- --------------------------------- Moj muž je liječnik po zanimanju. 0
(Aš) dirbu pusę dienos medicinos seserimi. R-d-m-po-- r-d--- vrem-na--a--me-i--n-k- --s-r-. R---- p--- r----- v------ k-- m--------- s------ R-d-m p-l- r-d-o- v-e-e-a k-o m-d-c-n-k- s-s-r-. ------------------------------------------------ Radim pola radnog vremena kao medicinska sestra. 0
Netrukus (mes) gausime pensiją. Us---o -emo----it-----ov---. U----- ć--- d----- m-------- U-k-r- ć-m- d-b-t- m-r-v-n-. ---------------------------- Uskoro ćemo dobiti mirovinu. 0
Bet mokesčiai dideli. A-i ---ezi -u -i---i. A-- p----- s- v------ A-i p-r-z- s- v-s-k-. --------------------- Ali porezi su visoki. 0
Sveikatos draudimas taip pat didelis. I-z-r-vs-ve-- o-i-u--nje -- -k---. I z---------- o--------- j- s----- I z-r-v-t-e-o o-i-u-a-j- j- s-u-o- ---------------------------------- I zdravstveno osiguranje je skupo. 0
Kokią profesiją (tu) nori rinktis? Št---el-š-j---om-postati? Š-- ž---- j----- p------- Š-o ž-l-š j-d-o- p-s-a-i- ------------------------- Što želiš jednom postati? 0
(Aš) norėčiau būti inžinierius. Ž--im-bi-i -nženjer. Ž---- b--- i-------- Ž-l-m b-t- i-ž-n-e-. -------------------- Želim biti inženjer. 0
(Aš) noriu studijuoti universitete. Ž-lim stu---a-i -a-s--učili-t-. Ž---- s-------- n- s----------- Ž-l-m s-u-i-a-i n- s-e-č-l-š-u- ------------------------------- Želim studirati na sveučilištu. 0
Aš (esu) praktikantas. J----m -rip--v-i-. J- s-- p---------- J- s-m p-i-r-v-i-. ------------------ Ja sam pripravnik. 0
(Aš) uždirbu nedaug. N- zar--ujem-pu--. N- z-------- p---- N- z-r-đ-j-m p-n-. ------------------ Ne zarađujem puno. 0
(Aš) atlieku praktiką užsienyje. Od--đu--m -ri--av----i-s--ž - ---zem--vu. O-------- p----------- s--- u i---------- O-r-đ-j-m p-i-r-v-i-k- s-a- u i-o-e-s-v-. ----------------------------------------- Odrađujem pripravnički staž u inozemstvu. 0
Tai mano viršininkas / šefas. Ov------oj----. O-- j- m-- š--- O-o j- m-j š-f- --------------- Ovo je moj šef. 0
Aš turiu malonius bendradarbius. Im-m dra---k-leg-. I--- d---- k------ I-a- d-a-e k-l-g-. ------------------ Imam drage kolege. 0
Per pietus (mes) visuomet einame į valgyklą. U po-n---v-jek -d--o u k---inu. U p---- u----- i---- u k------- U p-d-e u-i-e- i-e-o u k-n-i-u- ------------------------------- U podne uvijek idemo u kantinu. 0
(Aš) ieškau darbo. T-a-im---dn- --est-. T----- r---- m------ T-a-i- r-d-o m-e-t-. -------------------- Tražim radno mjesto. 0
(Aš) jau metai esu bedarbis. Ja ------- -od--u d-n--n---po-----/ --. J- s-- v-- g----- d--- n--------- / --- J- s-m v-ć g-d-n- d-n- n-z-p-s-e- / --. --------------------------------------- Ja sam već godinu dana nezaposlen / -a. 0
Šioje šalyje (yra) per daug bedarbių. U --o--zem-j--ima pr----- --zap----nih. U o--- z----- i-- p------ n------------ U o-o- z-m-j- i-a p-e-i-e n-z-p-s-e-i-. --------------------------------------- U ovoj zemlji ima previše nezaposlenih. 0

Atminčiai būtina kalba

Daugelis atsimena savo pirmąją dieną mokykloje. Tačiau jie nepamena, kas vyko iki to. Beveik visiškai neprisimename pirmųjų savo metų. Tačiau kodėl? Kodėl negalime prisiminti savo kūdikystės? Priežastis slypi mūsų raidoje. Kalba ir atmintis vystosi maždaug tuo pačiu metu. O tam, kad ką nors prisimintume, mums reikalinga kalba. Mums būtina turėti žodžius, kuriais galėtume nusakyti patirtis. Mokslininkai atliko įvairius tyrimus su vaikais. Tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Vis tik vaikai išmoksta kalbėti, jie pamiršta viską, kas vyko prieš tai. Tad kalbos pradžia taip pat yra atminties pradžia. Per pirmuosius trejus metus vaikai išties daug išmoksta. Kasdien jie patiria ką nors nauja. Tos patirtys tokiame amžiuje yra labai svarbios. Nepaisant visko, jos visos išnyksta. Psichologai šį fenomeną vadina akstyvosios vaikystės amnezija. Išlieka tik tai, ką vaikai gali įvardyti. Autobiografinėje atmintyje išsaugomi asmeniniai potyriai. Ji funkcionuoja kaip dienoraštis. Jame užfiksuojama viskas, kas mūsų gyvenime svarbu. Taip autobiografinė atmintis formuoja mūsų asmenybę. Tačiau jos raida priklauso nuo gimtosios kalbos išmokimo. Be to, šią atmintį galime aktyvuoti tik per kalbą. Žinoma, tai, ko išmokstame kūdikystėje, negali būti visiškai ištrinta. Ta atmintis yra saugoma kažkur mūsų smegenyse. Tiesiog daugiau nebegalime jos pasiekti... Gaila, ar ne?