Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   hr nešto smjeti

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [sedamdeset i tri]

nešto smjeti

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? S--j------ve--v-zi-i ---o? S----- l- v-- v----- a---- S-i-e- l- v-ć v-z-t- a-t-? -------------------------- Smiješ li već voziti auto? 0
Ar tau jau galima gerti alkoholį? S-i-e--l----ć--iti-al-oh-l? S----- l- v-- p--- a------- S-i-e- l- v-ć p-t- a-k-h-l- --------------------------- Smiješ li već piti alkohol? 0
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? S---e- -i-v-ć -a- p-t---ti --i-oz-ms-vo? S----- l- v-- s-- p------- u i---------- S-i-e- l- v-ć s-m p-t-v-t- u i-o-e-s-v-? ---------------------------------------- Smiješ li već sam putovati u inozemstvo? 0
galėti (turėti leidimą, sutikimą) sm---i s----- s-j-t- ------ smjeti 0
Ar mes čia galime rūkyti? S-ij-mo l--ovdje---šiti? S------ l- o---- p------ S-i-e-o l- o-d-e p-š-t-? ------------------------ Smijemo li ovdje pušiti? 0
Ar čia galima rūkyti? S---e-li-s--ovd-- -uš---? S---- l- s- o---- p------ S-i-e l- s- o-d-e p-š-t-? ------------------------- Smije li se ovdje pušiti? 0
Ar galima sumokėti kreditine kortele? S-i-- l- -- --ati---k-ed--n-m --r---om? S---- l- s- p------ k-------- k-------- S-i-e l- s- p-a-i-i k-e-i-n-m k-r-i-o-? --------------------------------------- Smije li se platiti kreditnom karticom? 0
Ar galima sumokėti čekiais? Smi-- -i--e ----it---ek-m? S---- l- s- p------ č----- S-i-e l- s- p-a-i-i č-k-m- -------------------------- Smije li se platiti čekom? 0
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? Sm-j- -i--- p-a--ti-s------t--i-om? S---- l- s- p------ s--- g--------- S-i-e l- s- p-a-i-i s-m- g-t-v-n-m- ----------------------------------- Smije li se platiti samo gotovinom? 0
Ar galiu paskambinti? S--jem l- -elef--ir---? S----- l- t------------ S-i-e- l- t-l-f-n-r-t-? ----------------------- Smijem li telefonirati? 0
Ar galiu kai ko paklausti? S--j----i -e-to -i-a--? S----- l- n---- p------ S-i-e- l- n-š-o p-t-t-? ----------------------- Smijem li nešto pitati? 0
Ar galiu kai ką pasakyti? Smij---l--ne-to r---? S----- l- n---- r---- S-i-e- l- n-š-o r-ć-? --------------------- Smijem li nešto reći? 0
Jam negalima miegoti parke. On-n- ----- sp-v----- pa-ku. O- n- s---- s------ u p----- O- n- s-i-e s-a-a-i u p-r-u- ---------------------------- On ne smije spavati u parku. 0
Jam negalima miegoti automobilyje. On--e-s-i-- --av--- - -utu. O- n- s---- s------ u a---- O- n- s-i-e s-a-a-i u a-t-. --------------------------- On ne smije spavati u autu. 0
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. On-ne-smi-e-spa---i--- -----zn-č-om k-lod---u. O- n- s---- s------ n- ž----------- k--------- O- n- s-i-e s-a-a-i n- ž-l-e-n-č-o- k-l-d-o-u- ---------------------------------------------- On ne smije spavati na željezničkom kolodvoru. 0
Ar galime sėstis? S--j-m---i-s---ti? S------ l- s------ S-i-e-o l- s-e-t-? ------------------ Smijemo li sjesti? 0
Ar galime gauti valgiaraštį? S---em--l---o-i-i--elo--ik? S------ l- d----- j-------- S-i-e-o l- d-b-t- j-l-v-i-? --------------------------- Smijemo li dobiti jelovnik? 0
Ar galime sumokėti atskirai? M---mo l- pl---ti--d------? M----- l- p------ o-------- M-ž-m- l- p-a-i-i o-v-j-n-? --------------------------- Možemo li platiti odvojeno? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!