Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 2   »   hr Prošlost 2

82 [aštuoniasdešimt du]

Praeitis 2

Praeitis 2

82 [osamdeset i dva]

Prošlost 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Ar tu turėjai iškviesti greitąją pagalbą? Je-i------ra- / m-r-la z---i--itnu---m-ć? J--- l- m---- / m----- z---- h---- p----- J-s- l- m-r-o / m-r-l- z-a-i h-t-u p-m-ć- ----------------------------------------- Jesi li morao / morala zvati hitnu pomoć? 0
Ar tu turėjai iškviesti gydytoją? J-si ---m--a- --mora-a--vat- -----n---? J--- l- m---- / m----- z---- l--------- J-s- l- m-r-o / m-r-l- z-a-i l-j-č-i-a- --------------------------------------- Jesi li morao / morala zvati liječnika? 0
Ar tu turėjai iškviesti policiją? Je si-li--or-o / ---a----vati po-i--j-? J- s- l- m---- / m----- z---- p-------- J- s- l- m-r-o / m-r-l- z-a-i p-l-c-j-? --------------------------------------- Je si li morao / morala zvati policiju? 0
Ar (jūs) turite telefono numerį? Ką tik (aš) jį turėjau. I---e -i b--j-t---f--a---p-----s---g--i--- - imal-. I---- l- b--- t-------- U----- s-- g- i--- / i----- I-a-e l- b-o- t-l-f-n-? U-r-v- s-m g- i-a- / i-a-a- --------------------------------------------------- Imate li broj telefona? Upravo sam ga imao / imala. 0
Ar (jūs) turite adresą? Ką tik (aš) jį turėjau. I--t------dr--u? U-r--o---m -- --a- /-i---a. I---- l- a------ U----- s-- j- i--- / i----- I-a-e l- a-r-s-? U-r-v- s-m j- i-a- / i-a-a- -------------------------------------------- Imate li adresu? Upravo sam je imao / imala. 0
Ar (jūs) turite miesto planą? Ką tik (aš) jį turėjau. I--t- -i-plan g--da?--pr-v- -am ga -m-----ima--. I---- l- p--- g----- U----- s-- g- i--- / i----- I-a-e l- p-a- g-a-a- U-r-v- s-m g- i-a- / i-a-a- ------------------------------------------------ Imate li plan grada? Upravo sam ga imao / imala. 0
Ar jis atvyko / atėjo laiku? Jis negalėjo atvykti / ateiti laiku. Je----d---o-t--n- na--r--eme--N--e-mogao --ć- t--no -a-v-ij---. J- l- d---- t---- n- v------- N--- m---- d--- t---- n- v------- J- l- d-š-o t-č-o n- v-i-e-e- N-j- m-g-o d-ć- t-č-o n- v-i-e-e- --------------------------------------------------------------- Je li došao točno na vrijeme? Nije mogao doći točno na vrijeme. 0
Ar jis rado kelią? Jis negalėjo rasti kelio. J--li-n--ao----?--i-e-mog-- -a-- ---. J- l- n---- p--- N--- m---- n--- p--- J- l- n-š-o p-t- N-j- m-g-o n-ć- p-t- ------------------------------------- Je li našao put? Nije mogao naći put. 0
Ar jis tave suprato? Jis negalėjo manęs suprasti. J- li-te-ra-u--o? N-je-m--mogao--azu-jet-. J- l- t- r------- N--- m- m---- r--------- J- l- t- r-z-m-o- N-j- m- m-g-o r-z-m-e-i- ------------------------------------------ Je li te razumio? Nije me mogao razumjeti. 0
Kodėl (tu) negalėjai atvykti / ateiti laiku? Za-to----i -oga--/--o-l----ći t-č-o--a vrijem-? Z---- n--- m---- / m---- d--- t---- n- v------- Z-š-o n-s- m-g-o / m-g-a d-ć- t-č-o n- v-i-e-e- ----------------------------------------------- Zašto nisi mogao / mogla doći točno na vrijeme? 0
Kodėl (tu) negalėjai rasti kelio? Z-š----is---og-o - mogl- --ći p--? Z---- n--- m---- / m---- n--- p--- Z-š-o n-s- m-g-o / m-g-a n-ć- p-t- ---------------------------------- Zašto nisi mogao / mogla naći put? 0
Kodėl (tu) negalėjai jo suprasti? Za--- g- ---i m--ao /-mo--a raz--jeti? Z---- g- n--- m---- / m---- r--------- Z-š-o g- n-s- m-g-o / m-g-a r-z-m-e-i- -------------------------------------- Zašto ga nisi mogao / mogla razumjeti? 0
(Aš) negalėjau atvykti laiku, nes nevažiavo autobusas. N-s-----gao / m-gl---oć---o-no na v------ --- n--- -ozio-n-j-da- a-t-b-s. N---- m---- / m---- d--- t---- n- v------ j-- n--- v---- n------ a------- N-s-m m-g-o / m-g-a d-ć- t-č-o n- v-i-e-e j-r n-j- v-z-o n-j-d-n a-t-b-s- ------------------------------------------------------------------------- Nisam mogao / mogla doći točno na vrijeme jer nije vozio nijedan autobus. 0
(Aš) negalėjau rasti kelio, nes neturėjau miesto plano. N-s-- --g-- /-mogl-----i p-t--e----sa------ p-an gr-d-. N---- m---- / m---- n--- p-- j-- n---- i--- p--- g----- N-s-m m-g-o / m-g-a n-ć- p-t j-r n-s-m i-a- p-a- g-a-a- ------------------------------------------------------- Nisam mogao / mogla naći put jer nisam imao plan grada. 0
(Aš) negalėjau jo suprasti, nes muzika buvo tokia garsi / triukšminga. Ni--m-g--mo--o-- --gla -az-mje-i --r--- gl-z-a--i-a-p-----sna. N---- g- m---- / m---- r-------- j-- j- g----- b--- p--------- N-s-m g- m-g-o / m-g-a r-z-m-e-i j-r j- g-a-b- b-l- p-e-l-s-a- -------------------------------------------------------------- Nisam ga mogao / mogla razumjeti jer je glazba bila preglasna. 0
(Aš) turėjau važiuoti taksi. M--a--/ -o---- sam -z------k--. M---- / m----- s-- u---- t----- M-r-o / m-r-l- s-m u-e-i t-k-i- ------------------------------- Morao / morala sam uzeti taksi. 0
(Aš) turėjau nusipirkti miesto planą. Mo-a- - m--a-- s-m-k--i-i-plan g--d-. M---- / m----- s-- k----- p--- g----- M-r-o / m-r-l- s-m k-p-t- p-a- g-a-a- ------------------------------------- Morao / morala sam kupiti plan grada. 0
(Aš) turėjau išjungti radiją. M-r-o - -------s-m isklj-či----adi-. M---- / m----- s-- i--------- r----- M-r-o / m-r-l- s-m i-k-j-č-t- r-d-o- ------------------------------------ Morao / morala sam isključiti radio. 0

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!

Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip ! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!