Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   zh 过去时3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83[八十三]

83 [Bāshísān]

过去时3

[guòqù shí 3]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti 通电话(---) 通电话(打电话) 通-话-打-话- -------- 通电话(打电话) 0
t-n- --ành-à--d- d-à--u-) tōng diànhuà (dǎ diànhuà) t-n- d-à-h-à (-ǎ d-à-h-à- ------------------------- tōng diànhuà (dǎ diànhuà)
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. 我-打---- 了 。 我 打过 电话 了 。 我 打- 电- 了 。 ----------- 我 打过 电话 了 。 0
w--d-g-- -ià--u---. wǒ dǎguò diànhuàle. w- d-g-ò d-à-h-à-e- ------------------- wǒ dǎguò diànhuàle.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. 我-一直 在打 电- 了 。 我 一直 在打 电话 了 。 我 一- 在- 电- 了 。 -------------- 我 一直 在打 电话 了 。 0
Wǒ--ī----zà- dǎ -i--h--l-. Wǒ yīzhí zài dǎ diànhuàle. W- y-z-í z-i d- d-à-h-à-e- -------------------------- Wǒ yīzhí zài dǎ diànhuàle.
klausti 提--, 问---问 提问题, 问问题,问 提-题- 问-题-问 ---------- 提问题, 问问题,问 0
Tí --ntí----n-w-n-í,-wèn Tí wèntí, wèn wèntí, wèn T- w-n-í- w-n w-n-í- w-n ------------------------ Tí wèntí, wèn wèntí, wèn
(Aš) paklausiau. 我 -过---。 我 问过 了 。 我 问- 了 。 -------- 我 问过 了 。 0
w--wè------. wǒ wènguòle. w- w-n-u-l-. ------------ wǒ wènguòle.
(Aš) visuomet klausdavau. 我--- 经常 问--题-。 我 以前 经常 问 问题 。 我 以- 经- 问 问- 。 -------------- 我 以前 经常 问 问题 。 0
W- y------j--gc-á------ w-nt-. Wǒ yǐqián jīngcháng wèn wèntí. W- y-q-á- j-n-c-á-g w-n w-n-í- ------------------------------ Wǒ yǐqián jīngcháng wèn wèntí.
pasakoti 讲述----告诉--、-述 讲述、描述、告诉、说、叙述 讲-、-述-告-、-、-述 ------------- 讲述、描述、告诉、说、叙述 0
Jiǎn------m-á-s-ù- ----ù- s-u---x-s-ù Jiǎngshù, miáoshù, gàosù, shuō, xùshù J-ǎ-g-h-, m-á-s-ù- g-o-ù- s-u-, x-s-ù ------------------------------------- Jiǎngshù, miáoshù, gàosù, shuō, xùshù
(Aš) papasakojau. 我 -- - 。 我 说过 了 。 我 说- 了 。 -------- 我 说过 了 。 0
wǒ -hu--uòl-. wǒ shuōguòle. w- s-u-g-ò-e- ------------- wǒ shuōguòle.
(Aš) papasakojau visą istoriją. 我-把--个---都 说--了-。 我 把 整个事情 都 说过 了 。 我 把 整-事- 都 说- 了 。 ----------------- 我 把 整个事情 都 说过 了 。 0
Wǒ -- -hě--gè----q-n- -ōu-s--ō-u-l-. Wǒ bǎ zhěnggè shìqíng dōu shuōguòle. W- b- z-ě-g-è s-ì-í-g d-u s-u-g-ò-e- ------------------------------------ Wǒ bǎ zhěnggè shìqíng dōu shuōguòle.
mokytis 学- 学习 学- -- 学习 0
X-éxí Xuéxí X-é-í ----- Xuéxí
(Aš) mokiausi. 我--- -- 。 我 学习 过了 。 我 学- 过- 。 --------- 我 学习 过了 。 0
w---ué---u-l-. wǒ xuéxíguòle. w- x-é-í-u-l-. -------------- wǒ xuéxíguòle.
(Aš) mokiausi visą vakarą. 我-学-了-整个 晚--。 我 学习了 整个 晚上 。 我 学-了 整- 晚- 。 ------------- 我 学习了 整个 晚上 。 0
Wǒ-x---í-- zhě-gg--wǎ-shà-g. Wǒ xuéxíle zhěnggè wǎnshàng. W- x-é-í-e z-ě-g-è w-n-h-n-. ---------------------------- Wǒ xuéxíle zhěnggè wǎnshàng.
dirbti -作 工作 工- -- 工作 0
G--gzuò Gōngzuò G-n-z-ò ------- Gōngzuò
(Aš) dirbau. 我-工--- 。 我 工作 了 。 我 工- 了 。 -------- 我 工作 了 。 0
w- g-ngzuò-e. wǒ gōngzuòle. w- g-n-z-ò-e- ------------- wǒ gōngzuòle.
(Aš) dirbau visą dieną. 我 工作-了--整天 。 我 工作 了 一整天 。 我 工- 了 一-天 。 ------------ 我 工作 了 一整天 。 0
W- --n--u-l--y----ěn- -i-n. Wǒ gōngzuòle yī zhěng tiān. W- g-n-z-ò-e y- z-ě-g t-ā-. --------------------------- Wǒ gōngzuòle yī zhěng tiān.
valgyti 吃- 吃饭 吃- -- 吃饭 0
Ch--àn Chīfàn C-ī-à- ------ Chīfàn
(Aš) pavalgiau. 我-吃--了-。 我 吃过 了 。 我 吃- 了 。 -------- 我 吃过 了 。 0
w- -h---ò--. wǒ chīguòle. w- c-ī-u-l-. ------------ wǒ chīguòle.
(Aš) viską suvalgiau. 我 把-全-饭菜-都-吃- 了-。 我 把 全部饭菜 都 吃光 了 。 我 把 全-饭- 都 吃- 了 。 ----------------- 我 把 全部饭菜 都 吃光 了 。 0
Wǒ -ǎ----n---f-n-ài d-u chī guā-g--. Wǒ bǎ quánbù fàncài dōu chī guāngle. W- b- q-á-b- f-n-à- d-u c-ī g-ā-g-e- ------------------------------------ Wǒ bǎ quánbù fàncài dōu chī guāngle.

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!