Pasikalbėjimų knygelė

lt Kine   »   hr U kinu

45 [keturiasdešimt penki]

Kine

Kine

45 [četrdeset i pet]

U kinu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Mes norime eiti / Einame (eisime) į kiną. Žel-m--u--i-o. Želimo u kino. Ž-l-m- u k-n-. -------------- Želimo u kino. 0
Šiandien eina geras filmas. D---- --r------- fil-. Danas igra dobar film. D-n-s i-r- d-b-r f-l-. ---------------------- Danas igra dobar film. 0
Filmas (yra) visai naujas. Film j- -a--im-no-. Film je sasvim nov. F-l- j- s-s-i- n-v- ------------------- Film je sasvim nov. 0
Kur (yra) kasa? Gd-e j- b-ag-j--? Gdje je blagajna? G-j- j- b-a-a-n-? ----------------- Gdje je blagajna? 0
Ar dar yra laisvų vietų? Im--li j-- sl-bodn-- --es-a? Ima li još slobodnih mjesta? I-a l- j-š s-o-o-n-h m-e-t-? ---------------------------- Ima li još slobodnih mjesta? 0
Kiek kainuoja bilietai? Koliko---š-aj- ul----cе? Koliko koštaju ulaznicе? K-l-k- k-š-a-u u-a-n-c-? ------------------------ Koliko koštaju ulaznicе? 0
Kada prasideda seansas? Ka-- p-č-nje predsta-a? Kada počinje predstava? K-d- p-č-n-e p-e-s-a-a- ----------------------- Kada počinje predstava? 0
Kiek trunka filmas? Ko---o tr-je -il-? Koliko traje film? K-l-k- t-a-e f-l-? ------------------ Koliko traje film? 0
Ar galima bilietus užsakyti iš anksto? Mog--l--se---zer--r--- -ar--? Mogu li se rezervirati karte? M-g- l- s- r-z-r-i-a-i k-r-e- ----------------------------- Mogu li se rezervirati karte? 0
(Aš) norėčiau sėdėti gale. Ht-- --h-j-l--bi- s--di---ot----. Htio / htjela bih sjediti otraga. H-i- / h-j-l- b-h s-e-i-i o-r-g-. --------------------------------- Htio / htjela bih sjediti otraga. 0
(Aš) norėčiau sėdėti priekyje. Htio-/ h--e-a -ih----di-- n--r-j-d. Htio / htjela bih sjediti naprijed. H-i- / h-j-l- b-h s-e-i-i n-p-i-e-. ----------------------------------- Htio / htjela bih sjediti naprijed. 0
(Aš) norėčiau sėdėti viduryje. Hti- / -tj--- --h-sje-----u-s---i-i. Htio / htjela bih sjediti u sredini. H-i- / h-j-l- b-h s-e-i-i u s-e-i-i- ------------------------------------ Htio / htjela bih sjediti u sredini. 0
Filmas buvo įdomus. Film--e b---na-e-. Film je bio napet. F-l- j- b-o n-p-t- ------------------ Film je bio napet. 0
Filmas buvo nenuobodus. F-lm n-je-bio d------. Film nije bio dosadan. F-l- n-j- b-o d-s-d-n- ---------------------- Film nije bio dosadan. 0
Bet knyga, pagal kurią (buvo) sukurtas filmas, buvo geresnė. A-i --ji-- -- bil--bol-- od--i---. Ali knjiga je bila bolja od filma. A-i k-j-g- j- b-l- b-l-a o- f-l-a- ---------------------------------- Ali knjiga je bila bolja od filma. 0
Kokia buvo muzika? K-k----- bi----lazb-? Kakva je bila glazba? K-k-a j- b-l- g-a-b-? --------------------- Kakva je bila glazba? 0
Kokie buvo aktoriai? Kakv--s- b--- --umci? Kakvi su bili glumci? K-k-i s- b-l- g-u-c-? --------------------- Kakvi su bili glumci? 0
Ar buvo angliški subtitrai? J------ma- t-t-ove -- engl--ko------ku? Je li imao titlove na engleskom jeziku? J- l- i-a- t-t-o-e n- e-g-e-k-m j-z-k-? --------------------------------------- Je li imao titlove na engleskom jeziku? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir muzika

Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...