Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   hr Prilozi

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Prilozi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada v-ć-j--no--– -oš nik-da v-- j----- – j-- n----- v-ć j-d-o- – j-š n-k-d- ----------------------- već jednom – još nikada 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? J---- l- već--edn-----li-u-Berl--u? J---- l- v-- j----- b--- u B------- J-s-e l- v-ć j-d-o- b-l- u B-r-i-u- ----------------------------------- Jeste li već jednom bili u Berlinu? 0
Ne, dar niekada. N-, još nikada. N-- j-- n------ N-, j-š n-k-d-. --------------- Ne, još nikada. 0
kas nors — niekas n-tk----n-t-o n---- – n---- n-t-o – n-t-o ------------- netko – nitko 0
Ar čia ką nors pažįstate? Poz-------l--n--oga-o--j-? P-------- l- n----- o----- P-z-a-e-e l- n-k-g- o-d-e- -------------------------- Poznajete li nekoga ovdje? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ne--ne---z-aj-----ko-a ov-j-. N-- n- p------- n----- o----- N-, n- p-z-a-e- n-k-g- o-d-e- ----------------------------- Ne, ne poznajem nikoga ovdje. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau j-š - ne vi-e j-- – n- v--- j-š – n- v-š- ------------- još – ne više 0
Ar dar ilgai būsite čia? Os--j-te-li--oš-d--o-ovdj-? O------- l- j-- d--- o----- O-t-j-t- l- j-š d-g- o-d-e- --------------------------- Ostajete li još dugo ovdje? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne, -- ---a-e- -i-----go-o---e. N-- n- o------ v--- d--- o----- N-, n- o-t-j-m v-š- d-g- o-d-e- ------------------------------- Ne, ne ostajem više dugo ovdje. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau još ----- - n-š-a-v--e j-- n---- – n---- v--- j-š n-š-o – n-š-a v-š- ---------------------- još nešto – ništa više 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ž---t--l- j-š--eš---p-piti? Ž----- l- j-- n---- p------ Ž-l-t- l- j-š n-š-o p-p-t-? --------------------------- Želite li još nešto popiti? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-,-ne---lim --š----š--. N-- n- ž---- v--- n----- N-, n- ž-l-m v-š- n-š-a- ------------------------ Ne, ne želim više ništa. 0
jau ką / ko nors — dar nieko v-- -ešto --još n---a v-- n---- – j-- n---- v-ć n-š-o – j-š n-š-a --------------------- već nešto – još ništa 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? J-s-e-l- ve----------l-? J---- l- v-- n---- j---- J-s-e l- v-ć n-š-o j-l-? ------------------------ Jeste li već nešto jeli? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ne, jo--n-š-a nisam-jeo ---el-. N-- j-- n---- n---- j-- / j---- N-, j-š n-š-a n-s-m j-o / j-l-. ------------------------------- Ne, još ništa nisam jeo / jela. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas još -e--- – ---e ----o j-- n---- – v--- n---- j-š n-t-o – v-š- n-t-o ---------------------- još netko – više nitko 0
Ar dar kas nori kavos? Ž-l---- --- -et-o k-v-? Ž--- l- j-- n---- k---- Ž-l- l- j-š n-t-o k-v-? ----------------------- Želi li još netko kavu? 0
Ne, daugiau niekas. Ne, ni--o --š-. N-- n---- v---- N-, n-t-o v-š-. --------------- Ne, nitko više. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...