Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   hr Sport

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [četrdeset i devet]

Sport

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? B-vi---i -e sp---o-? B---- l- s- s------- B-v-š l- s- s-o-t-m- -------------------- Baviš li se sportom? 0
Taip, aš privalau judėti. Da, ---a--s- -r-ta--. D-- m---- s- k------- D-, m-r-m s- k-e-a-i- --------------------- Da, moram se kretati. 0
(Aš) lankau sporto klubą. I-e--u j-d-o s--rt-k- ----ženj-. I--- u j---- s------- u--------- I-e- u j-d-o s-o-t-k- u-r-ž-n-e- -------------------------------- Idem u jedno sportsko udruženje. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Igr-mo -ogo---. I----- n------- I-r-m- n-g-m-t- --------------- Igramo nogomet. 0
Kartais (mes) plaukome. P----a--p----mo. P------ p------- P-n-k-d p-i-a-o- ---------------- Ponekad plivamo. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Il----z--- -i---l. I-- v----- b------ I-i v-z-m- b-c-k-. ------------------ Ili vozimo bicikl. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. U-na-e--g--du--m- -o----t-- -t--i-n. U n---- g---- i-- n-------- s------- U n-š-m g-a-u i-a n-g-m-t-i s-a-i-n- ------------------------------------ U našem gradu ima nogometni stadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. I-- -akođer-i -azen s- -aun-m. I-- t------ i b---- s- s------ I-a t-k-đ-r i b-z-n s- s-u-o-. ------------------------------ Ima također i bazen sa saunom. 0
Ir yra golfo aikštė. I -ma---r---z- -o-f. I i-- t---- z- g---- I i-a t-r-n z- g-l-. -------------------- I ima teren za golf. 0
Ką rodo per televizorių? Š-o---a -- te---i--j-? Š-- i-- n- t---------- Š-o i-a n- t-l-v-z-j-? ---------------------- Što ima na televiziji? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Upr-v----a-- ---ometna---a-mi-a. U----- t---- n-------- u-------- U-r-v- t-a-e n-g-m-t-a u-a-m-c-. -------------------------------- Upravo traje nogometna utakmica. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. Nje-ač-----m-ad---r--p--t-- --------. N------- m----- i--- p----- e-------- N-e-a-k- m-m-a- i-r- p-o-i- e-g-e-k-. ------------------------------------- Njemačka momčad igra protiv engleske. 0
Kas laimi? T-- -e --b-jedit-? T-- ć- p---------- T-o ć- p-b-j-d-t-? ------------------ Tko će pobijediti? 0
Neturiu supratimo / nežinau. N---- p--ma. N---- p----- N-m-m p-j-a- ------------ Nemam pojma. 0
Šiuo metu lygiosios. T----t-o--e--eri----no. T------- j- n---------- T-e-u-n- j- n-r-j-š-n-. ----------------------- Trenutno je neriješeno. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. S---- j---z Belgije. S---- j- i- B------- S-d-c j- i- B-l-i-e- -------------------- Sudac je iz Belgije. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. S--- ---iz-o-i jeda-a-s-erac. S--- s- i----- j------------- S-d- s- i-v-d- j-d-n-e-t-r-c- ----------------------------- Sada se izvodi jedanaesterac. 0
Įvartis! Vienas — nulis! Go-- J-dan pr-ma nul-! G--- J---- p---- n---- G-l- J-d-n p-e-a n-l-! ---------------------- Gol! Jedan prema nula! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...