Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   hr Voće i živežne namirnice

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [petnaest]

Voće i živežne namirnice

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. I-am -a-od-. I--- j------ I-a- j-g-d-. ------------ Imam jagodu. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. I------v--i-l-be--cu. I--- k--- i l-------- I-a- k-v- i l-b-n-c-. --------------------- Imam kivi i lubenicu. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. Im-- -ara--u-- ----p. I--- n------ i g----- I-a- n-r-n-u i g-e-p- --------------------- Imam naranču i grejp. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. I-a- -a-uk- - ma---. I--- j----- i m----- I-a- j-b-k- i m-n-o- -------------------- Imam jabuku i mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. I--m-b---n- i---a---. I--- b----- i a------ I-a- b-n-n- i a-a-a-. --------------------- Imam bananu i ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. Pr-vim------ --la-u. P----- v---- s------ P-a-i- v-ć-u s-l-t-. -------------------- Pravim voćnu salatu. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. J-d-m tos-. J---- t---- J-d-m t-s-. ----------- Jedem tost. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. J---m tos--- -asl-c-m. J---- t--- s m-------- J-d-m t-s- s m-s-a-e-. ---------------------- Jedem tost s maslacem. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. J-d-m-t-s- s-m--l---- i--armel-do-. J---- t--- s m------- i m---------- J-d-m t-s- s m-s-a-e- i m-r-e-a-o-. ----------------------------------- Jedem tost s maslacem i marmeladom. 0
(Aš) valgau sumuštinį. J---m---n-v-č. J---- s------- J-d-m s-n-v-č- -------------- Jedem sendvič. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. J-d-m-s--d-i-----a-g--i-om. J---- s------ s m---------- J-d-m s-n-v-č s m-r-a-i-o-. --------------------------- Jedem sendvič s margarinom. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. J--e---end-ič-s -argari--m ------ico-. J---- s------ s m--------- i r-------- J-d-m s-n-v-č s m-r-a-i-o- i r-j-i-o-. -------------------------------------- Jedem sendvič s margarinom i rajčicom. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. T-eba-o ----- i---ž-. T------ k---- i r---- T-e-a-o k-u-a i r-ž-. --------------------- Trebamo kruha i riže. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. T--bam------ i ----s--. T------ r--- i o------- T-e-a-o r-b- i o-r-s-e- ----------------------- Trebamo ribu i odreske. 0
Mums reikia picos ir spagečių. T---am----z-- i š-agete. T------ p---- i š------- T-e-a-o p-z-u i š-a-e-e- ------------------------ Trebamo pizzu i špagete. 0
Ko mums dar reikia? Š---j-š-tr--a--? Š-- j-- t------- Š-o j-š t-e-a-o- ---------------- Što još trebamo? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. Tr-b--o-m---u --r---i-- z- j-hu. T------ m---- i r------ z- j---- T-e-a-o m-k-u i r-j-i-u z- j-h-. -------------------------------- Trebamo mrkvu i rajčicu za juhu. 0
Kur yra prekybos centras? G-j---e s----m--ke-? G--- j- s----------- G-j- j- s-p-r-a-k-t- -------------------- Gdje je supermarket? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!