Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   hr Veznici 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [devedeset i šest]

Veznici 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. Ja -s---em------u---ic--z--v--i. J- u------ č-- b------- z------- J- u-t-j-m č-m b-d-l-c- z-z-o-i- -------------------------------- Ja ustajem čim budilica zazvoni. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. Po-tane- -moran-č-m --r-m--čiti. P------- u----- č-- m---- u----- P-s-a-e- u-o-a- č-m m-r-m u-i-i- -------------------------------- Postanem umoran čim moram učiti. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. Pr-s--j-- --d-t----m napu-i- --. P-------- r----- č-- n------ 6-- P-e-t-j-m r-d-t- č-m n-p-n-m 6-. -------------------------------- Prestajem raditi čim napunim 60. 0
Kada (jūs) paskambinsite? K-d----te na-----? K--- ć--- n------- K-d- ć-t- n-z-a-i- ------------------ Kada ćete nazvati? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Č----u--- ---o---i--l--t-en--a--sl-bod--- --em--a. Č-- b---- i--- / i---- t------- s-------- v------- Č-m b-d-m i-a- / i-a-a t-e-u-a- s-o-o-n-g v-e-e-a- -------------------------------------------------- Čim budem imao / imala trenutak slobodnog vremena. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. N--v-t--e-čim -ud- -ma- -e-to v-e---a. N----- ć- č-- b--- i--- n---- v------- N-z-a- ć- č-m b-d- i-a- n-š-o v-e-e-a- -------------------------------------- Nazvat će čim bude imao nešto vremena. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? K--iko-dugo-ćet---adi--? K----- d--- ć--- r------ K-l-k- d-g- ć-t- r-d-t-? ------------------------ Koliko dugo ćete raditi? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. R-d-t ć- --k---d-- mogao-- -o--a. R---- ć- d-- b---- m---- / m----- R-d-t ć- d-k b-d-m m-g-o / m-g-a- --------------------------------- Radit ću dok budem mogao / mogla. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. Radit--u dok-b-d-m----a- - zdr-v-. R---- ć- d-- b---- z---- / z------ R-d-t ć- d-k b-d-m z-r-v / z-r-v-. ---------------------------------- Radit ću dok budem zdrav / zdrava. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. On-l-ži u-kre--tu -mj-s---da -adi. O- l--- u k------ u------ d- r---- O- l-ž- u k-e-e-u u-j-s-o d- r-d-. ---------------------------------- On leži u krevetu umjesto da radi. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Ona -ita novi-----jes------ku--. O-- č--- n----- u------ d- k---- O-a č-t- n-v-n- u-j-s-o d- k-h-. -------------------------------- Ona čita novine umjesto da kuha. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. O----e-----k-čmi u---s----a id- -uć-. O- s---- u k---- u------ d- i-- k---- O- s-e-i u k-č-i u-j-s-o d- i-e k-ć-. ------------------------------------- On sjedi u krčmi umjesto da ide kući. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Ko-i---ja--na-, -- --a-uj-------. K----- j- z---- o- s------ o----- K-l-k- j- z-a-, o- s-a-u-e o-d-e- --------------------------------- Koliko ja znam, on stanuje ovdje. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. K-li-o-ja----m,---e--v--ž-na -- b-le--a. K----- j- z---- n------ ž--- j- b------- K-l-k- j- z-a-, n-e-o-a ž-n- j- b-l-s-a- ---------------------------------------- Koliko ja znam, njegova žena je bolesna. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. K-liko----zn-m- -n -e --z-p-s--n. K----- j- z---- o- j- n---------- K-l-k- j- z-a-, o- j- n-z-p-s-e-. --------------------------------- Koliko ja znam, on je nezaposlen. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Prespa-a--sa-,-in-č- bi---io--o--n. P-------- s--- i---- b-- b-- t----- P-e-p-v-o s-m- i-a-e b-h b-o t-č-n- ----------------------------------- Prespavao sam, inače bih bio točan. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. P-o-us-i- -am---tobu-,-i-a-e b---bi- toč--. P-------- s-- a------- i---- b-- b-- t----- P-o-u-t-o s-m a-t-b-s- i-a-e b-h b-o t-č-n- ------------------------------------------- Propustio sam autobus, inače bih bio točan. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. N-sa- -aša---ut, -nače-b-h-----to-a-. N---- n---- p--- i---- b-- b-- t----- N-s-m n-š-o p-t- i-a-e b-h b-o t-č-n- ------------------------------------- Nisam našao put, inače bih bio točan. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!