Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   hr Posvojne zamjenice 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [šezdeset i sedam]

Posvojne zamjenice 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kroatų Žaisti Daugiau
akiniai na-č-le n------ n-o-a-e ------- naočale 0
Jis pamiršo savo akinius. On-j---abo--v---svoj--------e. O- j- z-------- s---- n------- O- j- z-b-r-v-o s-o-e n-o-a-e- ------------------------------ On je zaboravio svoje naočale. 0
Kurgi jo akiniai? Ma-gd-e ------na---le? M- g--- s- m- n------- M- g-j- s- m- n-o-a-e- ---------------------- Ma gdje su mu naočale? 0
laikrodis s-t s-- s-t --- sat 0
Jo laikrodis sugedo. Njeg-- s----- pokva-en. N----- s-- j- p-------- N-e-o- s-t j- p-k-a-e-. ----------------------- Njegov sat je pokvaren. 0
Laikrodis kabo ant sienos. Sat vis- -a-z-d-. S-- v--- n- z---- S-t v-s- n- z-d-. ----------------- Sat visi na zidu. 0
pasas pu-ovn--a p-------- p-t-v-i-a --------- putovnica 0
Jis pametė savo pasą. Iz------j---voj- pu------u. I------ j- s---- p--------- I-g-b-o j- s-o-u p-t-v-i-u- --------------------------- Izgubio je svoju putovnicu. 0
Kurgi jo pasas? G--e ---on---n---o-a pu-o--i--? G--- j- o--- n------ p--------- G-j- j- o-d- n-e-o-a p-t-v-i-a- ------------------------------- Gdje je onda njegova putovnica? 0
jie, jos — jų o-i---n---ov---n-ihova / njih--o o-- – n----- / n------ / n------ o-i – n-i-o- / n-i-o-a / n-i-o-o -------------------------------- oni – njihov / njihova / njihovo 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. D---- -- mog---aći n----v- ----t-lje. D---- n- m--- n--- n------ r--------- D-e-a n- m-g- n-ć- n-i-o-e r-d-t-l-e- ------------------------------------- Djeca ne mogu naći njihove roditelje. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! A-i-ev- nj-ho-i----ite--i-dola-e! A-- e-- n------ r-------- d------ A-i e-o n-i-o-i r-d-t-l-i d-l-z-! --------------------------------- Ali evo njihovi roditelji dolaze! 0
Jūs — jūsų Vi - -a- / -a-a /--a-e V- – V-- / V--- / V--- V- – V-š / V-š- / V-š- ---------------------- Vi – Vaš / Vaša / Vaše 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? K-k- -- -i-o---še--u-ova-j---g--p----- -ile-? K--- j- b--- V--- p--------- g-------- M----- K-k- j- b-l- V-š- p-t-v-n-e- g-s-o-i-e M-l-r- --------------------------------------------- Kako je bilo Vaše putovanje, gospodine Miler? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? Gdje-je--aša--en-,---spodine Mil--? G--- j- V--- ž---- g-------- M----- G-j- j- V-š- ž-n-, g-s-o-i-e M-l-r- ----------------------------------- Gdje je Vaša žena, gospodine Miler? 0
Jūs — jūsų Vi - V---/ -aša-- V-še V- – V-- / V--- / V--- V- – V-š / V-š- / V-š- ---------------------- Vi – Vaš / Vaša / Vaše 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? K-----e --lo V-še p------je---os-ođ---c-m-d-? K--- j- b--- V--- p--------- g------ S------- K-k- j- b-l- V-š- p-t-v-n-e- g-s-o-o S-h-i-t- --------------------------------------------- Kako je bilo Vaše putovanje, gospođo Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Gd-e je -a---už, go--ođo -c-m--t? G--- j- V-- m--- g------ S------- G-j- j- V-š m-ž- g-s-o-o S-h-i-t- --------------------------------- Gdje je Vaš muž, gospođo Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!