Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   ja 質問―過去形2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [八十六]

86 [Yasoroku]

質問―過去形2

[shitsumon ― kako katachi 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? あなたは どんな ネクタイを して いたの です か ? あなたは どんな ネクタイを して いたの です か ? あなたは どんな ネクタイを して いたの です か ? あなたは どんな ネクタイを して いたの です か ? あなたは どんな ネクタイを して いたの です か ? 0
a-----w---on'na -eku-a- - -h-te ----no-e-----? a---- w- d----- n------ o s---- i-- n----- k-- a-a-a w- d-n-n- n-k-t-i o s-i-e i-a n-d-s- k-? ---------------------------------------------- anata wa don'na nekutai o shite ita nodesu ka?
Kokį automobilį (tu) pirkai? あなたは どんな 車を 買ったの です か ? あなたは どんな 車を 買ったの です か ? あなたは どんな 車を 買ったの です か ? あなたは どんな 車を 買ったの です か ? あなたは どんな 車を 買ったの です か ? 0
anat- -a-d-n-n- k-ru---- -a--a--o-e----a? a---- w- d----- k----- o k---- n----- k-- a-a-a w- d-n-n- k-r-m- o k-t-a n-d-s- k-? ----------------------------------------- anata wa don'na kuruma o katta nodesu ka?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? あなたは 何の 新聞を 定期購読したの です か ? あなたは 何の 新聞を 定期購読したの です か ? あなたは 何の 新聞を 定期購読したの です か ? あなたは 何の 新聞を 定期購読したの です か ? あなたは 何の 新聞を 定期購読したの です か ? 0
a-a-a--- -ani-n--shin-un o -e--i --d-ku--h--- -odes----? a---- w- n--- n- s------ o t---- k----- s---- n----- k-- a-a-a w- n-n- n- s-i-b-n o t-i-i k-d-k- s-i-a n-d-s- k-? -------------------------------------------------------- anata wa nani no shinbun o teiki kōdoku shita nodesu ka?
Ką (jūs) pamatėte? 誰を 見かけました か ? 誰を 見かけました か ? 誰を 見かけました か ? 誰を 見かけました か ? 誰を 見かけました か ? 0
d--e o -ikak---s-ita ka? d--- o m------------ k-- d-r- o m-k-k-m-s-i-a k-? ------------------------ dare o mikakemashita ka?
Ką (jūs) sutikote? 誰に 会いました か ? 誰に 会いました か ? 誰に 会いました か ? 誰に 会いました か ? 誰に 会いました か ? 0
dare-ni-a--as--ta -a? d--- n- a-------- k-- d-r- n- a-m-s-i-a k-? --------------------- dare ni aimashita ka?
Ką (jūs) atpažinote? 誰か 見覚えの ある人は いました か ? 誰か 見覚えの ある人は いました か ? 誰か 見覚えの ある人は いました か ? 誰か 見覚えの ある人は いました か ? 誰か 見覚えの ある人は いました か ? 0
d--e-a mioboe-n------h--o -a -ma-h-t--ka? d----- m----- n- a-- h--- w- i------- k-- d-r-k- m-o-o- n- a-u h-t- w- i-a-h-t- k-? ----------------------------------------- dareka mioboe no aru hito wa imashita ka?
Kada (jūs) atsikėlėte? 何時に 起きました か ? 何時に 起きました か ? 何時に 起きました か ? 何時に 起きました か ? 何時に 起きました か ? 0
n-n-- ni-o-i-a--i-a-ka? n---- n- o--------- k-- n-n-i n- o-i-a-h-t- k-? ----------------------- nanji ni okimashita ka?
Kada (jūs) pradėjote? いつ 始めました か ? いつ 始めました か ? いつ 始めました か ? いつ 始めました か ? いつ 始めました か ? 0
i-s--ha-ime-ash-ta k-? i--- h------------ k-- i-s- h-j-m-m-s-i-a k-? ---------------------- itsu hajimemashita ka?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? いつ 中止しました か ? いつ 中止しました か ? いつ 中止しました か ? いつ 中止しました か ? いつ 中止しました か ? 0
i--- chū--i---im--h-ta ka? i--- c----- s--------- k-- i-s- c-ū-h- s-i-a-h-t- k-? -------------------------- itsu chūshi shimashita ka?
Kodėl (jūs) atsibudote? なぜ 目を 覚ましたの です か ? なぜ 目を 覚ましたの です か ? なぜ 目を 覚ましたの です か ? なぜ 目を 覚ましたの です か ? なぜ 目を 覚ましたの です か ? 0
naz--me --s---s-it- no-e-----? n--- m- o s-------- n----- k-- n-z- m- o s-m-s-i-a n-d-s- k-? ------------------------------ naze me o samashita nodesu ka?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? なぜ 教師に なったの です か ? なぜ 教師に なったの です か ? なぜ 教師に なったの です か ? なぜ 教師に なったの です か ? なぜ 教師に なったの です か ? 0
naz- k-ō--i-n--n--ta-node-u--a? n--- k----- n- n---- n----- k-- n-z- k-ō-h- n- n-t-a n-d-s- k-? ------------------------------- naze kyōshi ni natta nodesu ka?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? なぜ タクシーで 行ったの です か ? なぜ タクシーで 行ったの です か ? なぜ タクシーで 行ったの です か ? なぜ タクシーで 行ったの です か ? なぜ タクシーで 行ったの です か ? 0
na---t-k-s-ī--- --onat-a-n---su---? n--- t------ d- o------- n----- k-- n-z- t-k-s-ī d- o-o-a-t- n-d-s- k-? ----------------------------------- naze takushī de okonatta nodesu ka?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? どちらから お越しです か ? どちらから お越しです か ? どちらから お越しです か ? どちらから お越しです か ? どちらから お越しです か ? 0
d--h-r---ar--o--shi--su -a? d------ k--- o--------- k-- d-c-i-a k-r- o-o-h-d-s- k-? --------------------------- dochira kara okoshidesu ka?
Kur (jūs) nuėjote? どちらへ 行かれたの です か ? どちらへ 行かれたの です か ? どちらへ 行かれたの です か ? どちらへ 行かれたの です か ? どちらへ 行かれたの です か ? 0
do-hi-- ----a-r-t- ----s--ka? d------ e i-- r--- n----- k-- d-c-i-a e i-a r-t- n-d-s- k-? ----------------------------- dochira e ika reta nodesu ka?
Kur (jūs) buvote? どこに いたの です か ? どこに いたの です か ? どこに いたの です か ? どこに いたの です か ? どこに いたの です か ? 0
do---i--t---o-esu--a? d----- i-- n----- k-- d-k-n- i-a n-d-s- k-? --------------------- dokoni ita nodesu ka?
Kam (tu) padėjai? あなたは 誰を 手助け したの です か ? あなたは 誰を 手助け したの です か ? あなたは 誰を 手助け したの です か ? あなたは 誰を 手助け したの です か ? あなたは 誰を 手助け したの です か ? 0
anat-ha--r----t-da--k- -h----n--e-- --? a---------- o t------- s---- n----- k-- a-a-a-a-a-e o t-d-s-k- s-i-a n-d-s- k-? --------------------------------------- anatahadare o tedasuke shita nodesu ka?
Kam (tu) parašei? あなたは 誰宛に 手紙を 書いたの です か ? あなたは 誰宛に 手紙を 書いたの です か ? あなたは 誰宛に 手紙を 書いたの です か ? あなたは 誰宛に 手紙を 書いたの です か ? あなたは 誰宛に 手紙を 書いたの です か ? 0
anata--dare a-------e--------ai---n-de-u k-? a---------- a-- n- t----- o k---- n----- k-- a-a-a-a-a-e a-e n- t-g-m- o k-i-a n-d-s- k-? -------------------------------------------- anatahadare ate ni tegami o kaita nodesu ka?
Kam (tu) atsakei? あなたは 誰に 返事を したの です か ? あなたは 誰に 返事を したの です か ? あなたは 誰に 返事を したの です か ? あなたは 誰に 返事を したの です か ? あなたは 誰に 返事を したの です か ? 0
an-t-hadar- n--he-ji o--h--- n-des- ka? a---------- n- h---- o s---- n----- k-- a-a-a-a-a-e n- h-n-i o s-i-a n-d-s- k-? --------------------------------------- anatahadare ni henji o shita nodesu ka?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…