Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   tr Sorular – Geçmiş zaman 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [seksen altı]

Sorular – Geçmiş zaman 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? H--gi-k-av--ın -st--d-yd-? Hangi kravatın üstündeydi? H-n-i k-a-a-ı- ü-t-n-e-d-? -------------------------- Hangi kravatın üstündeydi? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Ha--i ar----ı ---ın-ald-n? Hangi arabayı satın aldın? H-n-i a-a-a-ı s-t-n a-d-n- -------------------------- Hangi arabayı satın aldın? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? H-n-i -aze--y--a-----ol--n? Hangi gazeteye abone oldun? H-n-i g-z-t-y- a-o-e o-d-n- --------------------------- Hangi gazeteye abone oldun? 0
Ką (jūs) pamatėte? K-m-----d---z? Kimi gördünüz? K-m- g-r-ü-ü-? -------------- Kimi gördünüz? 0
Ką (jūs) sutikote? K--- --s-lad-nı-? Kime rastladınız? K-m- r-s-l-d-n-z- ----------------- Kime rastladınız? 0
Ką (jūs) atpažinote? K-m---an-d--ız? Kimi tanıdınız? K-m- t-n-d-n-z- --------------- Kimi tanıdınız? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Ne--am-- k------ız? Ne zaman kalktınız? N- z-m-n k-l-t-n-z- ------------------- Ne zaman kalktınız? 0
Kada (jūs) pradėjote? N- z-------şla-----? Ne zaman başladınız? N- z-m-n b-ş-a-ı-ı-? -------------------- Ne zaman başladınız? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? N--za-an b-r-kt--ız? Ne zaman bıraktınız? N- z-m-n b-r-k-ı-ı-? -------------------- Ne zaman bıraktınız? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Niç-n -yandı--z? Niçin uyandınız? N-ç-n u-a-d-n-z- ---------------- Niçin uyandınız? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Niç-n--ğr-t-en -ld--u-? Niçin öğretmen oldunuz? N-ç-n ö-r-t-e- o-d-n-z- ----------------------- Niçin öğretmen oldunuz? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Ni-in bir t-k-i-e---n-iniz? Niçin bir taksiye bindiniz? N-ç-n b-r t-k-i-e b-n-i-i-? --------------------------- Niçin bir taksiye bindiniz? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Ne-ede- ----i--z? Nereden geldiniz? N-r-d-n g-l-i-i-? ----------------- Nereden geldiniz? 0
Kur (jūs) nuėjote? Ner--- --t-in-z? Nereye gittiniz? N-r-y- g-t-i-i-? ---------------- Nereye gittiniz? 0
Kur (jūs) buvote? N-r-e---ni-? Nerdeydiniz? N-r-e-d-n-z- ------------ Nerdeydiniz? 0
Kam (tu) padėjai? K-me-y-rdı- etti-? Kime yardım ettin? K-m- y-r-ı- e-t-n- ------------------ Kime yardım ettin? 0
Kam (tu) parašei? K--- yaz--n? Kime yazdın? K-m- y-z-ı-? ------------ Kime yazdın? 0
Kam (tu) atsakei? K-m--c---p-ver-in? Kime cevap verdin? K-m- c-v-p v-r-i-? ------------------ Kime cevap verdin? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…