Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   ka შეკითხვა – წარსული 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ოთხმოცდაექვსი]

86 [otkhmotsdaekvsi]

შეკითხვა – წარსული 2

[shek'itkhva – ts'arsuli 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? რ----ი ჰალ----ი -ეკეთ-? რ----- ჰ------- გ------ რ-მ-ლ- ჰ-ლ-ტ-ხ- გ-კ-თ-? ----------------------- რომელი ჰალსტუხი გეკეთა? 0
ro---i-ha-st'ukh--g--'-ta? r----- h--------- g------- r-m-l- h-l-t-u-h- g-k-e-a- -------------------------- romeli halst'ukhi gek'eta?
Kokį automobilį (tu) pirkai? რ-მელ- -ა---ნ--იყიდე? რ----- მ------ ი----- რ-მ-ლ- მ-ნ-ა-ა ი-ი-ე- --------------------- რომელი მანქანა იყიდე? 0
ro-e-i-m-n-a---i--d-? r----- m------ i----- r-m-l- m-n-a-a i-i-e- --------------------- romeli mankana iqide?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? რო-ელი--ა-ეთ-----ოიწ-რე? რ----- გ----- გ--------- რ-მ-ლ- გ-ზ-თ- გ-მ-ი-ე-ე- ------------------------ რომელი გაზეთი გამოიწერე? 0
rom-l----z--i----o-t--e--? r----- g----- g----------- r-m-l- g-z-t- g-m-i-s-e-e- -------------------------- romeli gazeti gamoits'ere?
Ką (jūs) pamatėte? ვ-- დ--ნახ-? ვ-- დ------- ვ-ნ დ-ი-ა-ე- ------------ ვინ დაინახე? 0
v-n----n-kh-? v-- d-------- v-n d-i-a-h-? ------------- vin dainakhe?
Ką (jūs) sutikote? ვ-- --ხ-დი-? ვ-- შ------- ვ-ს შ-ხ-დ-თ- ------------ ვის შეხვდით? 0
vi- -h--h-d--? v-- s--------- v-s s-e-h-d-t- -------------- vis shekhvdit?
Ką (jūs) atpažinote? ვი- იცა--თ? ვ-- ი------ ვ-ნ ი-ა-ი-? ----------- ვინ იცანით? 0
v-n it-a---? v-- i------- v-n i-s-n-t- ------------ vin itsanit?
Kada (jūs) atsikėlėte? რო-ი--ა-ექი-? რ---- ა------ რ-დ-ს ა-ე-ი-? ------------- როდის ადექით? 0
ro-is-ad-ki-? r---- a------ r-d-s a-e-i-? ------------- rodis adekit?
Kada (jūs) pradėjote? რო--ს დაიწყე-? რ---- დ------- რ-დ-ს დ-ი-ყ-თ- -------------- როდის დაიწყეთ? 0
r-d--------'---? r---- d--------- r-d-s d-i-s-q-t- ---------------- rodis daits'qet?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? როდ-ს შეწყ--ტ--? რ---- შ--------- რ-დ-ს შ-წ-ვ-ტ-თ- ---------------- როდის შეწყვიტეთ? 0
r-di---h-t---vit'et? r---- s------------- r-d-s s-e-s-q-i-'-t- -------------------- rodis shets'qvit'et?
Kodėl (jūs) atsibudote? რატ---გა----ძ--? რ---- გ--------- რ-ტ-მ გ-ი-ვ-ძ-თ- ---------------- რატომ გაიღვიძეთ? 0
r----m -ai--v--zet? r----- g----------- r-t-o- g-i-h-i-z-t- ------------------- rat'om gaighvidzet?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? რ-ტ---გა---თ მას--ვლ---ლი? რ---- გ----- მ------------ რ-ტ-მ გ-ხ-ი- მ-ს-ა-ლ-ბ-ლ-? -------------------------- რატომ გახდით მასწავლებელი? 0
r----- g---d-----s---avl-----? r----- g------ m-------------- r-t-o- g-k-d-t m-s-s-a-l-b-l-? ------------------------------ rat'om gakhdit masts'avlebeli?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? რა-ომ-ჩ-----თ ტაქსშ-? რ---- ჩ------ ტ------ რ-ტ-მ ჩ-ჯ-ქ-თ ტ-ქ-შ-? --------------------- რატომ ჩაჯექით ტაქსში? 0
ra-'----h--eki- t-akss-i? r----- c------- t-------- r-t-o- c-a-e-i- t-a-s-h-? ------------------------- rat'om chajekit t'aksshi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? ს----- მოხვე--თ? ს----- მ-------- ს-ი-ა- მ-ხ-ე-ი-? ---------------- საიდან მოხვედით? 0
sa-d-- --kh----t? s----- m--------- s-i-a- m-k-v-d-t- ----------------- saidan mokhvedit?
Kur (jūs) nuėjote? სად-წ-ხვედ--? ს-- წ-------- ს-დ წ-ხ-ე-ი-? ------------- სად წახვედით? 0
sa---s'a--vedi-? s-- t----------- s-d t-'-k-v-d-t- ---------------- sad ts'akhvedit?
Kur (jūs) buvote? სად--ყ----? ს-- ი------ ს-დ ი-ა-ი-? ----------- სად იყავით? 0
sad iq-v-t? s-- i------ s-d i-a-i-? ----------- sad iqavit?
Kam (tu) padėjai? ვი---ი-ხმარე? ვ-- მ-------- ვ-ს მ-ე-მ-რ-? ------------- ვის მიეხმარე? 0
v-- --ek--a--? v-- m--------- v-s m-e-h-a-e- -------------- vis miekhmare?
Kam (tu) parašei? ვ---მ-ს----? ვ-- მ------- ვ-ს მ-ს-ე-ე- ------------ ვის მისწერე? 0
v---mi-t---r-? v-- m--------- v-s m-s-s-e-e- -------------- vis mists'ere?
Kam (tu) atsakei? ვი- უპ---ხ-? ვ-- უ------- ვ-ს უ-ა-უ-ე- ------------ ვის უპასუხე? 0
vi- u-'as-k--? v-- u--------- v-s u-'-s-k-e- -------------- vis up'asukhe?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…