Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   af Vrae – Verlede tyd 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ses en tagtig]

Vrae – Verlede tyd 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? W-t-e- da- het-jy-g-dr-? Watter das het jy gedra? W-t-e- d-s h-t j- g-d-a- ------------------------ Watter das het jy gedra? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? W-t-er-k-r --m-to- --- -- ----o-? Watter kar / motor het jy gekoop? W-t-e- k-r / m-t-r h-t j- g-k-o-? --------------------------------- Watter kar / motor het jy gekoop? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Op wa--e- k-era-t-----jy--ng-----n? Op watter koerant het jy ingeteken? O- w-t-e- k-e-a-t h-t j- i-g-t-k-n- ----------------------------------- Op watter koerant het jy ingeteken? 0
Ką (jūs) pamatėte? Wi--het---ge-i-n? Wie het u gesien? W-e h-t u g-s-e-? ----------------- Wie het u gesien? 0
Ką (jūs) sutikote? W-e--et-u -n-moet? Wie het u ontmoet? W-e h-t u o-t-o-t- ------------------ Wie het u ontmoet? 0
Ką (jūs) atpažinote? Wi--het --he-k--? Wie het u herken? W-e h-t u h-r-e-? ----------------- Wie het u herken? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Wa---er -et-------s----? Wanneer het u opgestaan? W-n-e-r h-t u o-g-s-a-n- ------------------------ Wanneer het u opgestaan? 0
Kada (jūs) pradėjote? W-n---- h-- u --g-n? Wanneer het u begin? W-n-e-r h-t u b-g-n- -------------------- Wanneer het u begin? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Wan-e---h---u opge-ou? Wanneer het u opgehou? W-n-e-r h-t u o-g-h-u- ---------------------- Wanneer het u opgehou? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? W-a-om-h-t---w-k--r g-wo-d? Waarom het u wakker geword? W-a-o- h-t u w-k-e- g-w-r-? --------------------------- Waarom het u wakker geword? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? W-arom-h-t u ---onder----r--ewo-d? Waarom het u ’n onderwyser geword? W-a-o- h-t u ’- o-d-r-y-e- g-w-r-? ---------------------------------- Waarom het u ’n onderwyser geword? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? W---o--h-- - ’n--a-i---nee-? Waarom het u ’n taxi geneem? W-a-o- h-t u ’- t-x- g-n-e-? ---------------------------- Waarom het u ’n taxi geneem? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? W-a-va-daan-het - --k--? Waarvandaan het u gekom? W-a-v-n-a-n h-t u g-k-m- ------------------------ Waarvandaan het u gekom? 0
Kur (jūs) nuėjote? W--r--e--he---------n? Waarheen het u gegaan? W-a-h-e- h-t u g-g-a-? ---------------------- Waarheen het u gegaan? 0
Kur (jūs) buvote? W-a- ----u-gew---? Waar was u gewees? W-a- w-s u g-w-e-? ------------------ Waar was u gewees? 0
Kam (tu) padėjai? W-e-het -- g--e--? Wie het jy gehelp? W-e h-t j- g-h-l-? ------------------ Wie het jy gehelp? 0
Kam (tu) parašei? (Vir- wi----t----ge-kry-? (Vir) wie het jy geskryf? (-i-) w-e h-t j- g-s-r-f- ------------------------- (Vir) wie het jy geskryf? 0
Kam (tu) atsakei? W-- -e--j--g-ant----d? Wie het jy geantwoord? W-e h-t j- g-a-t-o-r-? ---------------------- Wie het jy geantwoord? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…