Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   sv Fråga – förfluten tid 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [åttiosex]

Fråga – förfluten tid 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Vi---- s---- h--- d- p- d--? Vilken slips hade du på dig? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Vi---- b-- h-- d- k---? Vilken bil har du köpt? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Vi---- t------ h-- d- p----------- p-? Vilken tidning har du prenumererat på? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ve- h-- d- s---? Vem har du sett? 0
Ką (jūs) sutikote? Ve- h-- d- t------? Vem har du träffat? 0
Ką (jūs) atpažinote? Ve- h-- d- k--- i---? Vem har du känt igen? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Nä- h-- n- g--- u--? När har ni gått upp? 0
Kada (jūs) pradėjote? Nä- h-- n- b-----? När har ni börjat? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Nä- h-- n- s-----? När har ni slutat? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Va---- h-- n- v-----? Varför har ni vaknat? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Va---- b--- n- l-----? Varför blev ni lärare? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Va---- h-- n- t---- e- t---? Varför har ni tagit en taxi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Va-- k----- n- i----? Vart kommer ni ifrån? 0
Kur (jūs) nuėjote? Va-- h-- n- g---? Vart har ni gått? 0
Kur (jūs) buvote? Va- h-- n- v----? Var har ni varit? 0
Kam (tu) padėjai? Ve- h-- d- h-----? Vem har du hjälpt? 0
Kam (tu) parašei? Ve- h-- d- s------ t---? Vem har du skrivit till? 0
Kam (tu) atsakei? Ve- h-- d- s-----? Vem har du svarat? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…