Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   hy Questions – Past tense 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ութանասունվեց]

86 [ut’anasunvets’]

Questions – Past tense 2

[harts’yer ants’yalum 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių Armenian Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Ո----ողկ--ն --ր--ր--: Ո-- փ------ է-- կ---- Ո-ր փ-ղ-ա-ն է-ր կ-ե-: --------------------- Ո՞ր փողկապն էիր կրել: 0
VO՞- p’vo----pn---r -rel V--- p--------- e-- k--- V-՞- p-v-g-k-p- e-r k-e- ------------------------ VO՞r p’voghkapn eir krel
Kokį automobilį (tu) pirkai? Ո---մ--ե----ե- -ն--: Ո-- մ------ ե- գ---- Ո-ր մ-ք-ն-ն ե- գ-ե-: -------------------- Ո՞ր մեքենան ես գնել: 0
V--r-m--’-enan-y-s g--l V--- m-------- y-- g--- V-՞- m-k-y-n-n y-s g-e- ----------------------- VO՞r mek’yenan yes gnel
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Ո՞- -ե-թ--ես-բ-ժ-ն-ր--գր-ել: Ո-- թ---- ե- բ-------------- Ո-ր թ-ր-ն ե- բ-ժ-ն-ր-ա-ր-ե-: ---------------------------- Ո՞ր թերթն ես բաժանորդագրվել: 0
VO՞---’-e---n---s--a-h--o--ag--el V--- t------- y-- b-------------- V-՞- t-y-r-’- y-s b-z-a-o-d-g-v-l --------------------------------- VO՞r t’yert’n yes bazhanordagrvel
Ką (jūs) pamatėte? ՈՒ-- եք---ս-լ: Ո--- ե- տ----- Ո-՞- ե- տ-ս-լ- -------------- ՈՒ՞մ եք տեսել: 0
U-m --k--t---l U-- y--- t---- U-m y-k- t-s-l -------------- U՞m yek’ tesel
Ką (jūs) sutikote? Ո--մ----հանդ-պել: Ո--- ե- հ-------- Ո-՞- ե- հ-ն-ի-ե-: ----------------- ՈՒ՞մ եք հանդիպել: 0
U-m ---- --nd--el U-- y--- h------- U-m y-k- h-n-i-e- ----------------- U՞m yek’ handipel
Ką (jūs) atpažinote? Ո-՞մ----ճանա-ել: Ո--- ե- ճ------- Ո-՞- ե- ճ-ն-չ-լ- ---------------- ՈՒ՞մ եք ճանաչել: 0
U՞m yek’-----ac----l U-- y--- c---------- U-m y-k- c-a-a-h-y-l -------------------- U՞m yek’ chanach’yel
Kada (jūs) atsikėlėte? Ք--իս--ն-եք-վ------լ: Ք------- ե- վ-------- Ք-ն-ս-՞- ե- վ-ր-ա-ե-: --------------------- Քանիսի՞ն եք վերկացել: 0
K---isi---y--- ve-k--s---l K-------- y--- v---------- K-a-i-i-n y-k- v-r-a-s-y-l -------------------------- K’anisi՞n yek’ verkats’yel
Kada (jūs) pradėjote? Ե-ր- ----կ-ել: Ե--- ե- ս----- Ե-ր- ե- ս-ս-լ- -------------- Ե՞րբ եք սկսել: 0
Y--rb-yek--s-s-l Y---- y--- s---- Y-՞-b y-k- s-s-l ---------------- Ye՞rb yek’ sksel
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ե-----ք --ր-ացր-լ: Ե--- ե- վ--------- Ե-ր- ե- վ-ր-ա-ր-լ- ------------------ Ե՞րբ եք վերջացրել: 0
Y-՞-b-y--’-v-rj--s’rel Y---- y--- v---------- Y-՞-b y-k- v-r-a-s-r-l ---------------------- Ye՞rb yek’ verjats’rel
Kodėl (jūs) atsibudote? Ինչ--- -ք--ր---ցել: Ի----- ե- ա-------- Ի-չ-ւ- ե- ա-թ-ա-ե-: ------------------- Ինչու՞ եք արթնացել: 0
Inc-’---yek’----’n--s--el I------ y--- a----------- I-c-’-՞ y-k- a-t-n-t-’-e- ------------------------- Inch’u՞ yek’ art’nats’yel
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Ին---՞ ե- ուսո-ցիչ-դ---ե-: Ի----- ե- ո------- դ------ Ի-չ-ւ- ե- ո-ս-ւ-ի- դ-ր-ե-: -------------------------- Ինչու՞ եք ուսուցիչ դարձել: 0
Inch-u՞-yek- us-t-’ic-’ --r---l I------ y--- u--------- d------ I-c-’-՞ y-k- u-u-s-i-h- d-r-z-l ------------------------------- Inch’u՞ yek’ usuts’ich’ dardzel
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Ինչ--՞----տա--ի--արձել: Ի----- ե- տ---- վ------ Ի-չ-ւ- ե- տ-ք-ի վ-ր-ե-: ----------------------- Ինչու՞ եք տաքսի վարձել: 0
I--h’----e-’ ta---i v-rd--l I------ y--- t----- v------ I-c-’-՞ y-k- t-k-s- v-r-z-l --------------------------- Inch’u՞ yek’ tak’si vardzel
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Ո-տե-ի՞- ---եկ-լ: Ո------- ե- ե---- Ո-տ-ղ-՞- ե- ե-ե-: ----------------- Որտեղի՞ց եք եկել: 0
Vort-gh-՞-s’ ye-’-y--el V----------- y--- y---- V-r-e-h-՞-s- y-k- y-k-l ----------------------- Vorteghi՞ts’ yek’ yekel
Kur (jūs) nuėjote? Ո-՞ր ե- գն-ց--: Ո--- ե- գ------ Ո-՞- ե- գ-ա-ե-: --------------- ՈՒ՞ր եք գնացել: 0
U՞--y-k--g-----yel U-- y--- g-------- U-r y-k- g-a-s-y-l ------------------ U՞r yek’ gnats’yel
Kur (jūs) buvote? Որ-ե՞- -ք-եղ--: Ո----- ե- ե---- Ո-տ-՞- ե- ե-ե-: --------------- Որտե՞ղ եք եղել: 0
Vor-e՞g--ye-- ye--el V------- y--- y----- V-r-e-g- y-k- y-g-e- -------------------- Vorte՞gh yek’ yeghel
Kam (tu) padėjai? ՈՒ՞մ -- -գնել: Ո--- ե- օ----- Ո-՞- ե- օ-ն-լ- -------------- ՈՒ՞մ եք օգնել: 0
U-m-y-k’ ogn-l U-- y--- o---- U-m y-k- o-n-l -------------- U՞m yek’ ognel
Kam (tu) parašei? ՈՒ՞--ե- -ր-լ: Ո--- ե- գ---- Ո-՞- ե- գ-ե-: ------------- ՈՒ՞մ եք գրել: 0
U-m y--’ --el U-- y--- g--- U-m y-k- g-e- ------------- U՞m yek’ grel
Kam (tu) atsakei? ՈՒ-մ-եք ---աս-անե-: Ո--- ե- պ---------- Ո-՞- ե- պ-տ-ս-ա-ե-: ------------------- ՈՒ՞մ եք պատասխանել: 0
U-- -e-’ p---s-ha--l U-- y--- p---------- U-m y-k- p-t-s-h-n-l -------------------- U՞m yek’ pataskhanel

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…