Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   be Пытанні – прошлы час 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [восемдзесят шэсць]

86 [vosemdzesyat shests’]

Пытанні – прошлы час 2

[Pytannі – proshly chas 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Я-і-на таб--быў -ал-шт-к? Я-- н- т--- б-- г-------- Я-і н- т-б- б-ў г-л-ш-у-? ------------------------- Які на табе быў гальштук? 0
Y-kі na t--e-b-- ---’-h---? Y--- n- t--- b-- g--------- Y-k- n- t-b- b-u g-l-s-t-k- --------------------------- Yakі na tabe byu gal’shtuk?
Kokį automobilį (tu) pirkai? Які----а--бі-ь-ты -у--ў? Я-- а--------- т- к----- Я-і а-т-м-б-л- т- к-п-ў- ------------------------ Які аўтамабіль ты купіў? 0
Y--- a---mabіl---y----і-? Y--- a--------- t- k----- Y-k- a-t-m-b-l- t- k-p-u- ------------------------- Yakі autamabіl’ ty kupіu?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Н--як-- га-е-у-ты па-п---ў--? Н- я--- г----- т- п---------- Н- я-у- г-з-т- т- п-д-і-а-с-? ----------------------------- На якую газету ты падпісаўся? 0
N- y-k-y- -a-e-u t---ad----us--? N- y----- g----- t- p----------- N- y-k-y- g-z-t- t- p-d-і-a-s-a- -------------------------------- Na yakuyu gazetu ty padpіsausya?
Ką (jūs) pamatėte? Ка-о Вы-ў--ч--і? К--- В- ў------- К-г- В- ў-а-ы-і- ---------------- Каго Вы ўбачылі? 0
Kag- V-----ch-l-? K--- V- u-------- K-g- V- u-a-h-l-? ----------------- Kago Vy ubachylі?
Ką (jūs) sutikote? К-го--ы ---трэ-і? К--- В- с-------- К-г- В- с-с-р-л-? ----------------- Каго Вы сустрэлі? 0
Ka----y----t-elі? K--- V- s-------- K-g- V- s-s-r-l-? ----------------- Kago Vy sustrelі?
Ką (jūs) atpažinote? Ка-о -- па---л-? К--- В- п------- К-г- В- п-з-а-і- ---------------- Каго Вы пазналі? 0
K--- ----azn---? K--- V- p------- K-g- V- p-z-a-і- ---------------- Kago Vy paznalі?
Kada (jūs) atsikėlėte? Калі-Вы-ўсталі? К--- В- ў------ К-л- В- ў-т-л-? --------------- Калі Вы ўсталі? 0
Kalі Vy--s-a--? K--- V- u------ K-l- V- u-t-l-? --------------- Kalі Vy ustalі?
Kada (jūs) pradėjote? К--і--ы пач-лі? К--- В- п------ К-л- В- п-ч-л-? --------------- Калі Вы пачалі? 0
K----Vy p------? K--- V- p------- K-l- V- p-c-a-і- ---------------- Kalі Vy pachalі?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ка-і--ы з--он--л-? К--- В- з--------- К-л- В- з-к-н-ы-і- ------------------ Калі Вы закончылі? 0
K--і-V--z--on-hylі? K--- V- z---------- K-l- V- z-k-n-h-l-? ------------------- Kalі Vy zakonchylі?
Kodėl (jūs) atsibudote? Ч--- -ы п-а------я? Ч--- В- п---------- Ч-м- В- п-а-н-л-с-? ------------------- Чаму Вы прачнуліся? 0
Cham--V- pra--n----ya? C---- V- p------------ C-a-u V- p-a-h-u-і-y-? ---------------------- Chamu Vy prachnulіsya?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Ч--у В- ---лі на--аўніка-? Ч--- В- с---- н----------- Ч-м- В- с-а-і н-с-а-н-к-м- -------------------------- Чаму Вы сталі настаўнікам? 0
C--m--V- s---і -astau--k--? C---- V- s---- n----------- C-a-u V- s-a-і n-s-a-n-k-m- --------------------------- Chamu Vy stalі nastaunіkam?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Ч--- Вы--зял- --к--? Ч--- В- ў---- т----- Ч-м- В- ў-я-і т-к-і- -------------------- Чаму Вы ўзялі таксі? 0
C--m--V--u--al- ta-sі? C---- V- u----- t----- C-a-u V- u-y-l- t-k-і- ---------------------- Chamu Vy uzyalі taksі?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Адку----ы-пр--ш-і? А----- В- п------- А-к-л- В- п-ы-ш-і- ------------------ Адкуль Вы прыйшлі? 0
Adku-’----pry--h--? A----- V- p-------- A-k-l- V- p-y-s-l-? ------------------- Adkul’ Vy pryyshlі?
Kur (jūs) nuėjote? Ку---Вы-па-ш-і? К--- В- п------ К-д- В- п-й-л-? --------------- Куды Вы пайшлі? 0
K----V--p---h--? K--- V- p------- K-d- V- p-y-h-і- ---------------- Kudy Vy payshlі?
Kur (jūs) buvote? Д-- В---ы-і? Д-- В- б---- Д-е В- б-л-? ------------ Дзе Вы былі? 0
D---Vy--y--? D-- V- b---- D-e V- b-l-? ------------ Dze Vy bylі?
Kam (tu) padėjai? К-м--т- --п---г? К--- т- д------- К-м- т- д-п-м-г- ---------------- Каму ты дапамог? 0
K-m- -y -a-am-g? K--- t- d------- K-m- t- d-p-m-g- ---------------- Kamu ty dapamog?
Kam (tu) parašei? Каму--ы--ап-с--? К--- т- н------- К-м- т- н-п-с-ў- ---------------- Каму ты напісаў? 0
K--- -y --p---u? K--- t- n------- K-m- t- n-p-s-u- ---------------- Kamu ty napіsau?
Kam (tu) atsakei? Каму -ы -д-а-аў? К--- т- а------- К-м- т- а-к-з-ў- ---------------- Каму ты адказаў? 0
K-m- -y --k----? K--- t- a------- K-m- t- a-k-z-u- ---------------- Kamu ty adkazau?

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…