Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   pl Pytania – przeszłość 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osiemdziesiąt sześć]

Pytania – przeszłość 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? K-ó-- krawa---os------ no---aś? K---- k----- n------ / n------- K-ó-y k-a-a- n-s-ł-ś / n-s-ł-ś- ------------------------------- Który krawat nosiłeś / nosiłaś? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Któ-- a-----upiłe--- k-p-ł-ś? K---- a--- k------ / k------- K-ó-e a-t- k-p-ł-ś / k-p-ł-ś- ----------------------------- Które auto kupiłeś / kupiłaś? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Któ-ą gaz-tę za-renu-er------ / z--r--u-e-owa-a-? K---- g----- z--------------- / z---------------- K-ó-ą g-z-t- z-p-e-u-e-o-a-e- / z-p-e-u-e-o-a-a-? ------------------------------------------------- Którą gazetę zaprenumerowałeś / zaprenumerowałaś? 0
Ką (jūs) pamatėte? Kogo-p-n--i-zi------a---w-d---ł-? K--- p-- w------ / p--- w-------- K-g- p-n w-d-i-ł / p-n- w-d-i-ł-? --------------------------------- Kogo pan widział / pani widziała? 0
Ką (jūs) sutikote? K-go---- s--tk-ł-- ---- spo-k-ła? K--- p-- s------ / p--- s-------- K-g- p-n s-o-k-ł / p-n- s-o-k-ł-? --------------------------------- Kogo pan spotkał / pani spotkała? 0
Ką (jūs) atpažinote? Kog- pa----zp----ł - -ani r---o-na--? K--- p-- r-------- / p--- r---------- K-g- p-n r-z-o-n-ł / p-n- r-z-o-n-ł-? ------------------------------------- Kogo pan rozpoznał / pani rozpoznała? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? K-e-- -an -st-ł --p------t-ł-? K---- p-- w---- / p--- w------ K-e-y p-n w-t-ł / p-n- w-t-ł-? ------------------------------ Kiedy pan wstał / pani wstała? 0
Kada (jūs) pradėjote? K---- pan--a-z---/--an--zac-ę--? K---- p-- z----- / p--- z------- K-e-y p-n z-c-ą- / p-n- z-c-ę-a- -------------------------------- Kiedy pan zaczął / pani zaczęła? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? K-ed- -a--sk-ń---- / ---i-s----zy--? K---- p-- s------- / p--- s--------- K-e-y p-n s-o-c-y- / p-n- s-o-c-y-a- ------------------------------------ Kiedy pan skończył / pani skończyła? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Dlac---o si- pa- --udz-ł-- -----obud---a? D------- s-- p-- o------ / p--- o-------- D-a-z-g- s-ę p-n o-u-z-ł / p-n- o-u-z-ł-? ----------------------------------------- Dlaczego się pan obudził / pani obudziła? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? D--c---o zo-ta- p---na-c-y-i---m? D------- z----- p-- n------------ D-a-z-g- z-s-a- p-n n-u-z-c-e-e-? --------------------------------- Dlaczego został pan nauczycielem? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? D-aczego --i-- -an-/-wz--ła p-n--tak-ów-ę? D------- w---- p-- / w----- p--- t-------- D-a-z-g- w-i-ł p-n / w-i-ł- p-n- t-k-ó-k-? ------------------------------------------ Dlaczego wziął pan / wzięła pani taksówkę? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Sk---pa- -r--j-ch-ł / pani p------h--a? S--- p-- p--------- / p--- p----------- S-ą- p-n p-z-j-c-a- / p-n- p-z-j-c-a-a- --------------------------------------- Skąd pan przyjechał / pani przyjechała? 0
Kur (jūs) nuėjote? D---d pa------e-- - -an--pos--a? D---- p-- p------ / p--- p------ D-k-d p-n p-s-e-ł / p-n- p-s-ł-? -------------------------------- Dokąd pan poszedł / pani poszła? 0
Kur (jūs) buvote? Gd-ie-pan--ył-/---n--b--a? G---- p-- b-- / p--- b---- G-z-e p-n b-ł / p-n- b-ł-? -------------------------- Gdzie pan był / pani była? 0
Kam (tu) padėjai? K-mu-p-maga--ś /-p-m----a-? K--- p-------- / p--------- K-m- p-m-g-ł-ś / p-m-g-ł-ś- --------------------------- Komu pomagałeś / pomagałaś? 0
Kam (tu) parašei? Do --g- ----łeś--------aś? D- k--- p------ / p------- D- k-g- p-s-ł-ś / p-s-ł-ś- -------------------------- Do kogo pisałeś / pisałaś? 0
Kam (tu) atsakei? K--u -dp--i-d-ł-ś------o------a-? K--- o----------- / o------------ K-m- o-p-w-a-a-e- / o-p-w-a-a-a-? --------------------------------- Komu odpowiadałeś / odpowiadałaś? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…