Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   cs Otázky – minulý čas 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osmdesát šest]

Otázky – minulý čas 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? J--o---ra-------i-m----- --bě? Jakou kravatu jsi měl na sobě? J-k-u k-a-a-u j-i m-l n- s-b-? ------------------------------ Jakou kravatu jsi měl na sobě? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? J-ké a-t--si- k-upil-/ --upi--? Jaké auto sis koupil / koupila? J-k- a-t- s-s k-u-i- / k-u-i-a- ------------------------------- Jaké auto sis koupil / koupila? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? K---- ----n- --s--ř-dp-a-i--- p--d-lati-a? Které noviny sis předplatil / předplatila? K-e-é n-v-n- s-s p-e-p-a-i- / p-e-p-a-i-a- ------------------------------------------ Které noviny sis předplatil / předplatila? 0
Ką (jūs) pamatėte? Koh--j--e v-d-l-/ -i-ě--? Koho jste viděl / viděla? K-h- j-t- v-d-l / v-d-l-? ------------------------- Koho jste viděl / viděla? 0
Ką (jūs) sutikote? K--- j-te p------- p---a--? Koho jste potkal / potkala? K-h- j-t- p-t-a- / p-t-a-a- --------------------------- Koho jste potkal / potkala? 0
Ką (jūs) atpažinote? Koh------ --zn---- --z-ala? Koho jste poznal / poznala? K-h- j-t- p-z-a- / p-z-a-a- --------------------------- Koho jste poznal / poznala? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Kdy-j-te v--áva- ---stáva--? Kdy jste vstával / vstávala? K-y j-t- v-t-v-l / v-t-v-l-? ---------------------------- Kdy jste vstával / vstávala? 0
Kada (jūs) pradėjote? K---jst- z-č---- zač-la? Kdy jste začal / začala? K-y j-t- z-č-l / z-č-l-? ------------------------ Kdy jste začal / začala? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Kdy j--e-s-o-č-------o-č--a? Kdy jste skončil / skončila? K-y j-t- s-o-č-l / s-o-č-l-? ---------------------------- Kdy jste skončil / skončila? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Pr-č--s-- ---vz-u-il-/ -zb-dila? Proč jste se vzbudil / vzbudila? P-o- j-t- s- v-b-d-l / v-b-d-l-? -------------------------------- Proč jste se vzbudil / vzbudila? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? P--č-j--e ----t-l - -t--- -----le--/ ---te-k--? Proč jste se stal / stala učitelem / učitelkou? P-o- j-t- s- s-a- / s-a-a u-i-e-e- / u-i-e-k-u- ----------------------------------------------- Proč jste se stal / stala učitelem / učitelkou? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Pro--j------ vzal---v--la ta--? Proč jste si vzal / vzala taxi? P-o- j-t- s- v-a- / v-a-a t-x-? ------------------------------- Proč jste si vzal / vzala taxi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? O---d--ste př---- /-přiš-a? Odkud jste přišel / přišla? O-k-d j-t- p-i-e- / p-i-l-? --------------------------- Odkud jste přišel / přišla? 0
Kur (jūs) nuėjote? Kam ---- šel------? Kam jste šel / šla? K-m j-t- š-l / š-a- ------------------- Kam jste šel / šla? 0
Kur (jūs) buvote? K------e-byl ------? Kde jste byl / byla? K-e j-t- b-l / b-l-? -------------------- Kde jste byl / byla? 0
Kam (tu) padėjai? Ko-- jsi--o------ -o---la? Komu jsi pomohl / pomohla? K-m- j-i p-m-h- / p-m-h-a- -------------------------- Komu jsi pomohl / pomohla? 0
Kam (tu) parašei? K-mu--si n-p-a--/ --ps---? Komu jsi napsal / napsala? K-m- j-i n-p-a- / n-p-a-a- -------------------------- Komu jsi napsal / napsala? 0
Kam (tu) atsakei? Komu-js- o---v-dě--/ --p--ědě--? Komu jsi odpověděl / odpověděla? K-m- j-i o-p-v-d-l / o-p-v-d-l-? -------------------------------- Komu jsi odpověděl / odpověděla? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…