Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelio teiravimasis   »   da Spørge efter vej

40 [keturiasdešimt]

Kelio teiravimasis

Kelio teiravimasis

40 [fyrre]

Spørge efter vej

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Atsiprašau! Un------! Undskyld! 0
Ar galite man padėti? Ka- d- h----- m--? Kan du hjælpe mig? 0
Kur čia yra geras restoranas? Hv-- e- d-- e- g-- r---------? Hvor er der en god restaurant? 0
Eikite į kairę už kampo. Gå t-- v------ v-- h-----t Gå til venstre ved hjørnet 0
Paskui truputį paeikite tiesiai. Så s--- d- g- e- g--- s----- l-----. Så skal du gå et godt stykke ligeud. 0
Paskui šimtą metrų eikite į dešnę. Så s--- d- g- h------- m---- t-- h----. Så skal du gå hundrede meter til højre. 0
(Jūs) galite važiuoti ir autobusu. Du k-- o--- t--- b-----. Du kan også tage bussen. 0
(Jūs) galite važiuoti ir tramvajumi. Du k-- o--- t--- s---------. Du kan også tage sporvognen. 0
(Jūs) galite tiesiog paskui mane važiuoti. Du k-- o--- b--- k--- e---- m--. Du kan også bare køre efter mig. 0
Kaip man nuvykti į futbolo stadioną? Hv----- k----- j-- t-- f---------------? Hvordan kommer jeg til fodboldstadionet? 0
Važiuokite per tiltą! Gå o--- b----! Gå over broen! 0
Važiuokite per tunelį! Kø- g----- t--------! Kør gennem tunnellen! 0
Važiuokite iki trečio šviesoforo. Kø- t-- d-- t----- l-------. Kør til det tredje lyskryds. 0
Paskui pasukite į pirmą gatvę dešinėje. Dr-- t-- h---- a- d-- f----- g--e Drej til højre ad den første gade 0
Paskui važiuokite tiesiai per kitą sankryžą. Så s--- d- k--- l--- u- v-- n---- k----. Så skal du køre lige ud ved næste kryds. 0
Atsiprašau, kaip (man) nuvykti į oro uostą? Un------- h------ k----- j-- t-- l---------? Undskyld, hvordan kommer jeg til lufthavnen? 0
Geriausiai važiuokite metro. De- e- n------ a- t--- m------. Det er nemmest at tage metroen. 0
Tiesiog važiuokite iki galutinės stoties. Du s--- b--- k--- t-- e------------. Du skal bare køre til endestationen. 0

Gyvūnų kalba

Kai norime save išreikšti, naudojame kalbą. Gyvūnai irgi turi nuosavą kalbą. Ir jie ja naudojasi lygiai taip pat kaip ir mes. Tiksliau, jie bendrauja, kad apsikeistų informacija. Kiekviena gyvūnų rūšis turi nuosavą kalbą. Net termitai bendrauja tarpusavyje. Kai iškyla pavojus, jie prisiglaudžia prie žemės. Taip jie vienas kitą įspėja. Kiti gyvūnai švilpia artindamiesi prie priešų. Bitės kalba šokiais. Taip jos parodo kitoms bitėms, kai yra ko nors užkąsti. Banginiai skleidžia garsus, kurie gali būti girdimi už 5000 kilometrų. Jie bendrauja ypatingomis dainomis. Drambliai irgi siunčia vieni kitiems akustinius signalus. Tačiau žmonės jų negirdi. Daugelio gyvūnų kalba labai sudėtinga. Ji susideda iš įvairių ženklų kombinacijos. Gyvūnai pasitelkia akustinius, cheminius ir optinius signalus. Be viso to, gyvūnai naudoja įvairius gestus. Žmonės jau išmoko naminių gyvūnų kalbą. Jie žino, kada jų šunys patenkinti. Žmonės supranta, kada katės nori būti paliktos ramybėje. Tačiau šunys ir katės kalba labai skirtingomis kalbomis. Daugelis signalų netgi yra visiškai priešingi. Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys ir katės tiesiog vieni kitų nekenčia. Tačiau iš tiesų jie vieni kitų nesupranta. O dėl to ir kyla kačių ir šunų bėdos. Tad dėl nesusipratimų pykstasi net gyvūnai...