Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   da Kropsdele

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [otteoghalvtreds]

Kropsdele

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. J-g --gn-r--- m---. J-- t----- e- m---- J-g t-g-e- e- m-n-. ------------------- Jeg tegner en mand. 0
Pirmiausia galvą. F-r-t -o--d--. F---- h------- F-r-t h-v-d-t- -------------- Først hovedet. 0
Vyras nešioja skrybėlę. M-n--n---r--at --. M----- h-- h-- p-- M-n-e- h-r h-t p-. ------------------ Manden har hat på. 0
Plaukų nematyti. H-ret---n---n-ik-e-s-. H---- k-- m-- i--- s-- H-r-t k-n m-n i-k- s-. ---------------------- Håret kan man ikke se. 0
Ausų taip pat nematyti. Øre-e-ka- ----h-------kke --. Ø---- k-- m-- h----- i--- s-- Ø-e-e k-n m-n h-l-e- i-k- s-. ----------------------------- Ørene kan man heller ikke se. 0
Nugaros taip pat nematyti. R-g--n k-- m-n--e-ler ---- se. R----- k-- m-- h----- i--- s-- R-g-e- k-n m-n h-l-e- i-k- s-. ------------------------------ Ryggen kan man heller ikke se. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. J---t-gner ø---n- -- -u-de-. J-- t----- ø----- o- m------ J-g t-g-e- ø-n-n- o- m-n-e-. ---------------------------- Jeg tegner øjnene og munden. 0
Vyras šoka ir juokiasi. M-n--n d--s----- l-r. M----- d----- o- l--- M-n-e- d-n-e- o- l-r- --------------------- Manden danser og ler. 0
Vyras turi ilgą nosį. Man--- -a- en-l--g---s-. M----- h-- e- l--- n---- M-n-e- h-r e- l-n- n-s-. ------------------------ Manden har en lang næse. 0
Rankose jis laiko lazdą. H-- h-r--n s--- i ---derne. H-- h-- e- s--- i h-------- H-n h-r e- s-o- i h-n-e-n-. --------------------------- Han har en stok i hænderne. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. H-- -ar o--- et h---t-rkl-d---m-h--s-n. H-- h-- o--- e- h----------- o- h------ H-n h-r o-s- e- h-l-t-r-l-d- o- h-l-e-. --------------------------------------- Han har også et halstørklæde om halsen. 0
Dabar žiema ir šalta. D-t e- vin-----g -e- e- --ldt. D-- e- v----- o- d-- e- k----- D-t e- v-n-e- o- d-t e- k-l-t- ------------------------------ Det er vinter og det er koldt. 0
Rankos stiprios. Arm--e-e- kraf-i--. A----- e- k-------- A-m-n- e- k-a-t-g-. ------------------- Armene er kraftige. 0
Kojos taip pat stiprios. Be-e-e--r-og-å ---ftige. B----- e- o--- k-------- B-n-n- e- o-s- k-a-t-g-. ------------------------ Benene er også kraftige. 0
Vyras yra iš sniego. Mand-n-er -f-s-e. M----- e- a- s--- M-n-e- e- a- s-e- ----------------- Manden er af sne. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. H-- -ar-i-ge- bu-s---p- o----g-- f-ak-e-på. H-- h-- i---- b----- p- o- i---- f----- p-- H-n h-r i-g-n b-k-e- p- o- i-g-n f-a-k- p-. ------------------------------------------- Han har ingen bukser på og ingen frakke på. 0
Bet vyrui nešalta. Me- ma--en---ys-r ikk-. M-- m----- f----- i---- M-n m-n-e- f-y-e- i-k-. ----------------------- Men manden fryser ikke. 0
Jis yra senis besmegenis. Ha- -- -- -ne-and. H-- e- e- s------- H-n e- e- s-e-a-d- ------------------ Han er en snemand. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…