Pasikalbėjimų knygelė

lt Pašte   »   da På posthuset

59 [penkiasdešimt devyni]

Pašte

Pašte

59 [nioghalvtreds]

På posthuset

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Kur (yra) artimiausias / sekantis paštas? H-or er -et-n--me----po-t-us? Hvor er det nærmeste posthus? H-o- e- d-t n-r-e-t- p-s-h-s- ----------------------------- Hvor er det nærmeste posthus? 0
Ar toli iki artimiausio / sekančio pašto? Hv-r l---t-er -e--t-l d----ærmes-e------us? Hvor langt er der til det nærmeste posthus? H-o- l-n-t e- d-r t-l d-t n-r-e-t- p-s-h-s- ------------------------------------------- Hvor langt er der til det nærmeste posthus? 0
Kur (yra) artimiausia / sekanti pašto dėžutė? Hv-r er-d----------e-p--tka-s-? Hvor er den nærmeste postkasse? H-o- e- d-n n-r-e-t- p-s-k-s-e- ------------------------------- Hvor er den nærmeste postkasse? 0
Man reikia kelių pašto ženklų. Jeg-h-r -r-g fo- ---p-- --imæ--e-. Jeg har brug for et par frimærker. J-g h-r b-u- f-r e- p-r f-i-æ-k-r- ---------------------------------- Jeg har brug for et par frimærker. 0
Atvirukui ir laiškui. T-l-e- p-s-ko-- og--t-br--. Til et postkort og et brev. T-l e- p-s-k-r- o- e- b-e-. --------------------------- Til et postkort og et brev. 0
Koks (yra) siuntimo mokestis į Ameriką? Hvad--oste- po-toen-ti--A---ik-? Hvad koster portoen til Amerika? H-a- k-s-e- p-r-o-n t-l A-e-i-a- -------------------------------- Hvad koster portoen til Amerika? 0
Kiek sveria siuntinys? H-or-tun- er-p---en? Hvor tung er pakken? H-o- t-n- e- p-k-e-? -------------------- Hvor tung er pakken? 0
Ar galiu siųsti jį oro paštu? K-----g ----- de- me- -u-t-o--? Kan jeg sende den med luftpost? K-n j-g s-n-e d-n m-d l-f-p-s-? ------------------------------- Kan jeg sende den med luftpost? 0
Kaip ilgai jis eis? / Kiek ilgai užtruks, kol jis nueis? Hv-r--ænge-va--r d---ind-- de- ---ommer? Hvor længe varer det inden den ankommer? H-o- l-n-e v-r-r d-t i-d-n d-n a-k-m-e-? ---------------------------------------- Hvor længe varer det inden den ankommer? 0
Kur galiu paskambinti? H-or -an -e---el-fo-e--? Hvor kan jeg telefonere? H-o- k-n j-g t-l-f-n-r-? ------------------------ Hvor kan jeg telefonere? 0
Kur (yra) artimiausia / sekanti telefono būdelė? Hvo- er de---æ---ste -ele-o-----? Hvor er den nærmeste telefonboks? H-o- e- d-n n-r-e-t- t-l-f-n-o-s- --------------------------------- Hvor er den nærmeste telefonboks? 0
Ar turite telefono kortelių? Ha---u t---f---o-t? Har du telefonkort? H-r d- t-l-f-n-o-t- ------------------- Har du telefonkort? 0
Ar turite telefonų knygą? H-r-d--e- -e--f-n---? Har du en telefonbog? H-r d- e- t-l-f-n-o-? --------------------- Har du en telefonbog? 0
Ar žinote Austrijos kodą? K----r-du-Østrigs--and-----? Kender du Østrigs landekode? K-n-e- d- Ø-t-i-s l-n-e-o-e- ---------------------------- Kender du Østrigs landekode? 0
Minutėlę, (aš) tuoj pažiūrėsiu. E--ø--b-ik- j-- s-r ---- ---er. Et øjeblik, jeg ser lige efter. E- ø-e-l-k- j-g s-r l-g- e-t-r- ------------------------------- Et øjeblik, jeg ser lige efter. 0
Linija visuomet užimta. Nu--e--t-er--e-- t--en--pt-get. Nummeret er hele tiden optaget. N-m-e-e- e- h-l- t-d-n o-t-g-t- ------------------------------- Nummeret er hele tiden optaget. 0
Kokį numerį surinkote? H------ -um-e- h-- d- t--tet? Hvilket nummer har du tastet? H-i-k-t n-m-e- h-r d- t-s-e-? ----------------------------- Hvilket nummer har du tastet? 0
Pirmiausia turite rinkti nulį. D---ka- -ø--- --eje----! Du skal først dreje nul! D- s-a- f-r-t d-e-e n-l- ------------------------ Du skal først dreje nul! 0

Jausmai irgi kalba įvairiomis kalbomis!

Pasaulyje kalbama daugeliu įvairių kalbų. Nėra universalios žmonių kalbos. O kaipgi mūsų veido išraiškos? Ar emocijų kalba universali? Ne! Čia irgi egzistuoja skirtumai! Ilgai buvo manoma, kad visi jausmus išreiškia taip pat. Veido išraiškų kalba buvo laikoma universaliai suprantama. Charlesas Darwinas tikėjo, kad jausmai žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Todėl visose kultūrose jie turėjo būti suprantami vienodai. Tačiau nauji tyrimai davė kitokius rezultatus. Jie parodė, kad ir jausmų kalba skiriasi. Mūsų veido išraiškoms įtaką daro mūsų kultūra. Todėl žmonės iš skirtingų pasaulio vietovių rodo ir supranta jausmus skirtingai. Mokslininkai išskyrė šešias pagrindines emocijas. Tai: laimė, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė ir nuostaba. Tačiau europiečių veido išraiškos skiriasi nuo azijiečių. Jie veido išraiškas supranta savaip. Tai patvirtino įvairūs eksperimentai. Jų metu dalyviams kompiuteryje buvo rodomi veidai. Jie turėjo apibūdinti tai, ką matė jų veiduose. Rezultatai skyrėsi dėl daugelio priežasčių. Kai kurios kultūros jausmus linkusios rodyti labiau nei kitos. Todėl emocijų intensyvumas visur suprantamas nevienodai. Be to, skirtingų kultūrų žmonės kreipia dėmesį į skirtingus dalykus. Azijiečiai, stebėdami veido išraiškas, susitelkia ties akimis. Tačiau europiečiai ir amerikiečiai žiūri į lūpas. Vis dėlto viena veido išraiška suprantama vienodai visose kultūrose… Tai šypsena!