Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   da I taxaen

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [otteogtredive]

I taxaen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Væ- venl-------i-g-efte---n-t-x-. V-- v----- o- r--- e---- e- t---- V-r v-n-i- o- r-n- e-t-r e- t-x-. --------------------------------- Vær venlig og ring efter en taxa. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? H----ko--er d-- -i- -ta-i-n--? H--- k----- d-- t-- s--------- H-a- k-s-e- d-t t-l s-a-i-n-n- ------------------------------ Hvad koster det til stationen? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? Hv-d --ster---- -i---uft-avn-n? H--- k----- d-- t-- l---------- H-a- k-s-e- d-t t-l l-f-h-v-e-? ------------------------------- Hvad koster det til lufthavnen? 0
Prašau tiesiai. Lig--d, -a-. L------ t--- L-g-u-, t-k- ------------ Ligeud, tak. 0
Prašau į dešinę. T-- h-----h--,-ta-. T-- h---- h--- t--- T-l h-j-e h-r- t-k- ------------------- Til højre her, tak. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. Til v--st--------jø-net, ta-. T-- v------ v-- h------- t--- T-l v-n-t-e v-d h-ø-n-t- t-k- ----------------------------- Til venstre ved hjørnet, tak. 0
(Aš) skubu. J-g-ha--t-av-t. J-- h-- t------ J-g h-r t-a-l-. --------------- Jeg har travlt. 0
(Aš) turiu laiko. J-g h-- tid. J-- h-- t--- J-g h-r t-d- ------------ Jeg har tid. 0
Prašau važiuoti lėčiau. V-- v-n-i- -- -ø------gsomm-re. V-- v----- a- k--- l----------- V-r v-n-i- a- k-r- l-n-s-m-e-e- ------------------------------- Vær venlig at køre langsommere. 0
Prašau čia sustoti. Vær ven----at-s-o-------. V-- v----- a- s----- h--- V-r v-n-i- a- s-o-p- h-r- ------------------------- Vær venlig at stoppe her. 0
Prašau truputį palaukti. V-nt-l-ge et--j-----. V--- l--- e- ø------- V-n- l-g- e- ø-e-l-k- --------------------- Vent lige et øjeblik. 0
(Aš) tuoj grįšiu. J-g-er--n-r- --lba-e. J-- e- s---- t------- J-g e- s-a-t t-l-a-e- --------------------- Jeg er snart tilbage. 0
Prašau duoti man kvitą. Vær venl-g-a- -i------ -- -v---e-ing. V-- v----- a- g--- m-- e- k---------- V-r v-n-i- a- g-v- m-g e- k-i-t-r-n-. ------------------------------------- Vær venlig at give mig en kvittering. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Jeg-ha- i-g-- --å--n-e. J-- h-- i---- s-------- J-g h-r i-g-n s-å-e-g-. ----------------------- Jeg har ingen småpenge. 0
Grąžą pasilikite sau. D-t-----m--, re-te- ----i--d-g. D-- s------- r----- e- t-- d--- D-t s-e-m-r- r-s-e- e- t-l d-g- ------------------------------- Det stemmer, resten er til dig. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. K---mig t-l d-n---- adre--e. K-- m-- t-- d-- h-- a------- K-r m-g t-l d-n h-r a-r-s-e- ---------------------------- Kør mig til den her adresse. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. K-r mig--il -i---o---. K-- m-- t-- m-- h----- K-r m-g t-l m-t h-t-l- ---------------------- Kør mig til mit hotel. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. Kør---g t-l-s----de-. K-- m-- t-- s-------- K-r m-g t-l s-r-n-e-. --------------------- Kør mig til stranden. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?