Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   da Købe ind

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [fireoghalvtreds]

Købe ind

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. J---vil-g---e ---e--n ga--. Jeg vil gerne købe en gave. J-g v-l g-r-e k-b- e- g-v-. --------------------------- Jeg vil gerne købe en gave. 0
Bet ką nors nebrangaus. M-n-i--e--og---alt---- ----. Men ikke noget alt for dyrt. M-n i-k- n-g-t a-t f-r d-r-. ---------------------------- Men ikke noget alt for dyrt. 0
Gal rankinę? Må--e en-h---t--ke? Måske en håndtaske? M-s-e e- h-n-t-s-e- ------------------- Måske en håndtaske? 0
Kokios spalvos norėtumėte? H-i-ken-f-----sk-l--e- v--e? Hvilken farve skal den være? H-i-k-n f-r-e s-a- d-n v-r-? ---------------------------- Hvilken farve skal den være? 0
Juodą, rudą ar baltą? S--t,--ru- e---- -v--? Sort, brun eller hvid? S-r-, b-u- e-l-r h-i-? ---------------------- Sort, brun eller hvid? 0
Didelę ar mažą? En--t---el-e- -n lil--? En stor eller en lille? E- s-o- e-l-r e- l-l-e- ----------------------- En stor eller en lille? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? Må j---s---- d-- -er? Må jeg se på den der? M- j-g s- p- d-n d-r- --------------------- Må jeg se på den der? 0
Ar ji odinė? Er---- a--skind? Er den af skind? E- d-n a- s-i-d- ---------------- Er den af skind? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? E-le--e- --- af k------o-? Eller er den af kunststof? E-l-r e- d-n a- k-n-t-t-f- -------------------------- Eller er den af kunststof? 0
Žinoma, iš odos. A---æ-e--na-----g-is. Af læder naturligvis. A- l-d-r n-t-r-i-v-s- --------------------- Af læder naturligvis. 0
Tai labai gera kokybė. D-- e--en --r----g-d k-----et. Det er en særlig god kvalitet. D-t e- e- s-r-i- g-d k-a-i-e-. ------------------------------ Det er en særlig god kvalitet. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. O- hå----s-en -r-v-----ig ----t b-----. Og håndtasken er virkelig meget billig. O- h-n-t-s-e- e- v-r-e-i- m-g-t b-l-i-. --------------------------------------- Og håndtasken er virkelig meget billig. 0
Ji man patinka. J---ka--g-----i-e d--. Jeg kan godt lide den. J-g k-n g-d- l-d- d-n- ---------------------- Jeg kan godt lide den. 0
Aš ją perku. Den t--e- -eg. Den tager jeg. D-n t-g-r j-g- -------------- Den tager jeg. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Kan de--e--n---lt -y---s? Kan den eventuelt byttes? K-n d-n e-e-t-e-t b-t-e-? ------------------------- Kan den eventuelt byttes? 0
Savaime suprantama. Se-------l--. Selvfølgelig. S-l-f-l-e-i-. ------------- Selvfølgelig. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. V- -a-ker---n -nd -o--g-ve. Vi pakker den ind som gave. V- p-k-e- d-n i-d s-m g-v-. --------------------------- Vi pakker den ind som gave. 0
Štai ten yra kasa. Kas-e- -----ro--e. Kassen er derovre. K-s-e- e- d-r-v-e- ------------------ Kassen er derovre. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...