Pasikalbėjimų knygelė

lt Spalvos   »   da Farver

14 [keturiolika]

Spalvos

Spalvos

14 [fjorten]

Farver

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
Sniegas (yra) baltas. S--e--er-----. S---- e- h---- S-e-n e- h-i-. -------------- Sneen er hvid. 0
Saulė (yra) geltona. S---n-------. S---- e- g--- S-l-n e- g-l- ------------- Solen er gul. 0
Apelsinas (yra) oranžinis. Ap-el-inen er-o-ang-. A--------- e- o------ A-p-l-i-e- e- o-a-g-. --------------------- Appelsinen er orange. 0
Vyšnia (yra) raudona. Kirs---------- -ø-t. K---------- e- r---- K-r-e-æ-r-t e- r-d-. -------------------- Kirsebærret er rødt. 0
Dangus (yra) mėlynas. H--le- e-----. H----- e- b--- H-m-e- e- b-å- -------------- Himlen er blå. 0
Žolė (yra) žalia. G-æ--e--er g---t. G------ e- g----- G-æ-s-t e- g-ø-t- ----------------- Græsset er grønt. 0
Žemė (yra) ruda. J-rd-n--r -r-n. J----- e- b---- J-r-e- e- b-u-. --------------- Jorden er brun. 0
Debesis (yra) pilkas. Sky---e- grå. S---- e- g--- S-y-n e- g-å- ------------- Skyen er grå. 0
Padangos (yra) juodos. Dæ-k------ s-rt-. D------ e- s----- D-k-e-e e- s-r-e- ----------------- Dækkene er sorte. 0
Kokios spalvos (yra) sniegas? Baltos. H-i-ken -a-ve har-s--en?-Hvid. H------ f---- h-- s----- H---- H-i-k-n f-r-e h-r s-e-n- H-i-. ------------------------------ Hvilken farve har sneen? Hvid. 0
Kokios spalvos (yra) saulė? Geltonos. H---ke- f-r-e-har--o-----Gu-. H------ f---- h-- s----- G--- H-i-k-n f-r-e h-r s-l-n- G-l- ----------------------------- Hvilken farve har solen? Gul. 0
Kokios spalvos (yra) apelsinas? Oranžinės. H-----n -a-ve-ha- -p----in-n- -ra-ge. H------ f---- h-- a---------- O------ H-i-k-n f-r-e h-r a-p-l-i-e-? O-a-g-. ------------------------------------- Hvilken farve har appelsinen? Orange. 0
Kokios spalvos (yra) vyšnia? Raudonos. H-i-ken fa--e ha--kirs-b--r------d. H------ f---- h-- k----------- R--- H-i-k-n f-r-e h-r k-r-e-æ-r-t- R-d- ----------------------------------- Hvilken farve har kirsebærret? Rød. 0
Kokios spalvos (yra) dangus? Mėlynos. Hvi-ke-----v- --r--im---- -l-. H------ f---- h-- h------ B--- H-i-k-n f-r-e h-r h-m-e-? B-å- ------------------------------ Hvilken farve har himlen? Blå. 0
Kokios spalvos (yra) žolė? Žalios. Hv---e--fa--e-ha- -r-sse---G---. H------ f---- h-- g------- G---- H-i-k-n f-r-e h-r g-æ-s-t- G-ø-. -------------------------------- Hvilken farve har græsset? Grøn. 0
Kokios spalvos (yra) žemė? Rudos. Hvi---- far---ha--j--d--?-----. H------ f---- h-- j------ B---- H-i-k-n f-r-e h-r j-r-e-? B-u-. ------------------------------- Hvilken farve har jorden? Brun. 0
Kokios spalvos (yra) debesis? Pilkos. H--l-e--f---- h----k-e-? -rå. H------ f---- h-- s----- G--- H-i-k-n f-r-e h-r s-y-n- G-å- ----------------------------- Hvilken farve har skyen? Grå. 0
Kokios spalvos (yra) padangos? Juodos. Hvil-en --r--------ækkene- ----. H------ f---- h-- d------- S---- H-i-k-n f-r-e h-r d-k-e-e- S-r-. -------------------------------- Hvilken farve har dækkene? Sort. 0

Vyrai ir moterys kalba skirtingomis kalbomis

Visi žinome, kad vyrai ir moterys yra skirtingi. Tačiau, ar žinojote, kad jie net kalba skirtingai? Tai buvo įrodyta daugeliu tyrimų. Moterys kalba kitaip nei vyrai. Jos ne tokios tiesmukos ir santūresnės kalbėtojos. Vyrai paprastai kalba aiškiai ir tiesmukai. Taip pat skiriasi vyrų ir moterų pokalbių temos. Vyrai daugiausia kalba apie naujienas, ekonomiką ir sportą. Moterys linkusios aptarti socialines temas, pavyzdžiui, šeimą ar sveikatą. Tad vyrai daugiau kalba apie faktus. Moterys mėgsta kalbėti apie žmones. Stebina tai, kad moterys stengiasi kalbėti „silpna“ kalba. Tiksliau, jos kalba atsargiau ir mandagiau. Moterys taip pat užduoda daugiau klausimų. Taip elgdamosi jos greičiausiai siekia harmonijos ir nori išvengti konflikto. Be to, moterys turi daug turtingesnį jausmus apibūdinantį žodyną. Vyrams pokalbis prilygsta varžyboms. Jų kalba išskirtinai provokuojanti ir agresyvi. Vyrai per dieną pasako daug mažiau žodžių nei moterys. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad taip yra dėl jų smegenų struktūros. Moterų ir vyrų smegenys skiriasi. Jų kalbos centrai irgi yra skirtingai struktūruoti. Nors, greičiausiai, mūsų kalbą veikia ir kiti veiksniai. Mokslas dar nepakankamai ilgai tai tyrinėja. Vis dėlto vyrai ir moterys kalba ne visiškai skirtingomis kalbomis. Nesusipratimų gali būti išvengta. Egzistuoja daug sėkmingo bendravimo strategijų. Paprasčiausia iš jų: geriau įsiklausykite!