Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   da Adverbier

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [hundrede]

Adverbier

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada n---nsi-de ---l-r-g n--------- – a----- n-g-n-i-d- – a-d-i- ------------------- nogensinde – aldrig 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? H---du----en-i--e ----t-- ----i-? H-- d- n--------- v---- i B------ H-r d- n-g-n-i-d- v-r-t i B-r-i-? --------------------------------- Har du nogensinde været i Berlin? 0
Ne, dar niekada. N-j- -ldrig. N--- a------ N-j- a-d-i-. ------------ Nej, aldrig. 0
kas nors — niekas n-g-n-–-i--en n---- – i---- n-g-n – i-g-n ------------- nogen – ingen 0
Ar čia ką nors pažįstate? K--d-r----no-en -er? K----- d- n---- h--- K-n-e- d- n-g-n h-r- -------------------- Kender du nogen her? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-j----g---n--- i---n. N--- j-- k----- i----- N-j- j-g k-n-e- i-g-n- ---------------------- Nej, jeg kender ingen. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau e--n- ---kk- -e-e e---- – i--- m--- e-d-u – i-k- m-r- ----------------- endnu – ikke mere 0
Ar dar ilgai būsite čia? Bl--er -- -e--læ--e e-dnu? B----- d- h-- l---- e----- B-i-e- d- h-r l-n-e e-d-u- -------------------------- Bliver du her længe endnu? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne----e--b----r h-- ikk- m---t -----r-. N--- j-- b----- h-- i--- m---- l------- N-j- j-g b-i-e- h-r i-k- m-g-t l-n-e-e- --------------------------------------- Nej, jeg bliver her ikke meget længere. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau n-g-- ---e-- ikk- me-e n---- m--- – i--- m--- n-g-t m-r- – i-k- m-r- ---------------------- noget mere – ikke mere 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? V-- -- h--e -oget-m-re a- -r--k-? V-- d- h--- n---- m--- a- d------ V-l d- h-v- n-g-t m-r- a- d-i-k-? --------------------------------- Vil du have noget mere at drikke? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-- --k, -e----l-i-k---av----r-. N-- t--- j-- v-- i--- h--- m---- N-j t-k- j-g v-l i-k- h-v- m-r-. -------------------------------- Nej tak, jeg vil ikke have mere. 0
jau ką / ko nors — dar nieko a-l-r-d- ---e- --ik-- noget-en--u a------- n---- – i--- n---- e---- a-l-r-d- n-g-t – i-k- n-g-t e-d-u --------------------------------- allerede noget – ikke noget endnu 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? H-r--u--ll-re-e--p-st n-ge-? H-- d- a------- s---- n----- H-r d- a-l-r-d- s-i-t n-g-t- ---------------------------- Har du allerede spist noget? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-j, --g-har --ke-s--s---o-e- -n--u. N--- j-- h-- i--- s---- n---- e----- N-j- j-g h-r i-k- s-i-t n-g-t e-d-u- ------------------------------------ Nej, jeg har ikke spist noget endnu. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas fl--e –--kk------e f---- – i--- f---- f-e-e – i-k- f-e-e ------------------ flere – ikke flere 0
Ar dar kas nori kavos? E------fle--------vil -av-------? E- d-- f----- d-- v-- h--- k----- E- d-r f-e-e- d-r v-l h-v- k-f-e- --------------------------------- Er der flere, der vil have kaffe? 0
Ne, daugiau niekas. N-j- ik---fle-e. N--- i--- f----- N-j- i-k- f-e-e- ---------------- Nej, ikke flere. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...