Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   da stor – lille

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [otteogtres]

stor – lille

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
didelis ir mažas s-or ---li--e s--- o- l---- s-o- o- l-l-e ------------- stor og lille 0
Dramblys yra didelis. El-f---e- e- sto-. E-------- e- s---- E-e-a-t-n e- s-o-. ------------------ Elefanten er stor. 0
Pelė yra maža. M-se--er-lille. M---- e- l----- M-s-n e- l-l-e- --------------- Musen er lille. 0
tamsus ir šviesus mø-- -g lys m--- o- l-- m-r- o- l-s ----------- mørk og lys 0
Naktis yra tamsi. Na--en -----rk. N----- e- m---- N-t-e- e- m-r-. --------------- Natten er mørk. 0
Diena yra šviesi. D---- e- -y-. D---- e- l--- D-g-n e- l-s- ------------- Dagen er lys. 0
senas ir jaunas g---el -g--ng g----- o- u-- g-m-e- o- u-g ------------- gammel og ung 0
Mūsų senelis yra labai senas. Vore--morf-- / --r------ ---et-gammel. V---- m----- / f----- e- m---- g------ V-r-s m-r-a- / f-r-a- e- m-g-t g-m-e-. -------------------------------------- Vores morfar / farfar er meget gammel. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. Fo- -0--r -i--- va- -a- ----i- ung. F-- 7- å- s---- v-- h-- s----- u--- F-r 7- å- s-d-n v-r h-n s-a-i- u-g- ----------------------------------- For 70 år siden var han stadig ung. 0
gražus ir bjaurus sm-k--g-g-im s--- o- g--- s-u- o- g-i- ------------ smuk og grim 0
Drugelis yra gražus. S-m---fug-e- -r sm--. S----------- e- s---- S-m-e-f-g-e- e- s-u-. --------------------- Sommerfuglen er smuk. 0
Voras yra bjaurus. E------p-en--r gri-. E---------- e- g---- E-d-r-o-p-n e- g-i-. -------------------- Edderkoppen er grim. 0
storas ir plonas ty- og--y-d t-- o- t--- t-k o- t-n- ----------- tyk og tynd 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. E---vi--- -å 1---k-lo e--tyk. E- k----- p- 1-- k--- e- t--- E- k-i-d- p- 1-0 k-l- e- t-k- ----------------------------- En kvinde på 100 kilo er tyk. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. En--an--p---0-k--- -r---n-. E- m--- p- 5- k--- e- t---- E- m-n- p- 5- k-l- e- t-n-. --------------------------- En mand på 50 kilo er tynd. 0
brangus ir pigus dyr--g-b--lig d-- o- b----- d-r o- b-l-i- ------------- dyr og billig 0
Automobilis yra brangus. Bilen--- dyr. B---- e- d--- B-l-n e- d-r- ------------- Bilen er dyr. 0
Laikraštis yra pigus. A---en e- -i-l-g. A----- e- b------ A-i-e- e- b-l-i-. ----------------- Avisen er billig. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...