Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   lv kaut ko vajadzēt

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [septiņdesmit divi]

kaut ko vajadzēt

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
privalėti / turėti v-ja--ēt v------- v-j-d-ē- -------- vajadzēt 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. M-- -ā-os-ta -ēs----. M-- j------- v------- M-n j-n-s-t- v-s-u-e- --------------------- Man jānosūta vēstule. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M-n-j-sam-ks--p-r--iesnī-u. M-- j-------- p-- v-------- M-n j-s-m-k-ā p-r v-e-n-c-. --------------------------- Man jāsamaksā par viesnīcu. 0
Tu turi anksti keltis. T-v-a-----ā--ļa-. T-- a--- j------- T-v a-r- j-c-ļ-s- ----------------- Tev agri jāceļas. 0
Tu turi daug dirbti. Tev daud--j--tr-dā. T-- d---- j-------- T-v d-u-z j-s-r-d-. ------------------- Tev daudz jāstrādā. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. T-- -ābūt p--cī--m. T-- j---- p-------- T-v j-b-t p-e-ī-a-. ------------------- Tev jābūt precīzam. 0
Jis turi prisipilti degalų. Viņ----āuzp--d- --g-ie-a. V---- j-------- d-------- V-ņ-m j-u-p-l-a d-g-i-l-. ------------------------- Viņam jāuzpilda degviela. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. V---m--ā-a-abo-m----a. V---- j------- m------ V-ņ-m j-s-l-b- m-š-n-. ---------------------- Viņam jāsalabo mašīna. 0
Jis turi nuplauti automobilį. V---- -ā-om-zgā --šīn-. V---- j-------- m------ V-ņ-m j-n-m-z-ā m-š-n-. ----------------------- Viņam jānomazgā mašīna. 0
Ji turi apsipirkti. Vi----j----ērk--. V---- j---------- V-ņ-i j-i-p-r-a-. ----------------- Viņai jāiepērkas. 0
Ji turi tvarkyti butą. Viņ-i--ā--ko-j -z--okli-. V---- j------- d--------- V-ņ-i j-u-k-p- d-ī-o-l-s- ------------------------- Viņai jāuzkopj dzīvoklis. 0
Ji turi skalbti skalbinius. V-ņ----ā--zgā --ļ-. V---- j------ v---- V-ņ-i j-m-z-ā v-ļ-. ------------------- Viņai jāmazgā veļa. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. Mum- tūl-t-j--e---- -kolu. M--- t---- j---- u- s----- M-m- t-l-t j-i-t u- s-o-u- -------------------------- Mums tūlīt jāiet uz skolu. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Mum--tū-īt-jā-e-----da-b-. M--- t---- j---- u- d----- M-m- t-l-t j-i-t u- d-r-u- -------------------------- Mums tūlīt jāiet uz darbu. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. Mums-t-lī- -----------rsta. M--- t---- j---- p-- ā----- M-m- t-l-t j-i-t p-e ā-s-a- --------------------------- Mums tūlīt jāiet pie ārsta. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. Ju-s-j----d--a-t--uss. J--- j------ a-------- J-m- j-g-i-a a-t-b-s-. ---------------------- Jums jāgaida autobuss. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. J-ms jāgaida-vi-c-ens. J--- j------ v-------- J-m- j-g-i-a v-l-i-n-. ---------------------- Jums jāgaida vilciens. 0
(Jūs) turite laukti taksi. J-m- -āg-id---ak-omet-s. J--- j------ t---------- J-m- j-g-i-a t-k-o-e-r-. ------------------------ Jums jāgaida taksometrs. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…