Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 1   »   lv Restorānā 1

29 [dvidešimt devyni]

Restorane 1

Restorane 1

29 [divdesmit deviņi]

Restorānā 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Ar šis stalas laisvas? V-i š-s----di-š--r-br--s? V-- š-- g------ i- b----- V-i š-s g-l-i-š i- b-ī-s- ------------------------- Vai šis galdiņš ir brīvs? 0
Prašau duoti valgiaraštį. E- g-i-ēt--ēd-e-u k-rti,--ūdzu. E- g------ ē----- k----- l----- E- g-i-ē-u ē-i-n- k-r-i- l-d-u- ------------------------------- Es gribētu ēdienu karti, lūdzu. 0
Ką galite pasiūlyti? K- J----arēt- ie-ei--? K- J-- v----- i------- K- J-s v-r-t- i-t-i-t- ---------------------- Ko Jūs varētu ieteikt? 0
(Aš) norėčiau alaus. E--la-prāt-vēlē--- -lu. E- l------ v------ a--- E- l-b-r-t v-l-t-s a-u- ----------------------- Es labprāt vēlētos alu. 0
(Aš) norėčiau mineralinio vandens. Es --bp-ā- -ēl--os---ne-ālū-eni. E- l------ v------ m------------ E- l-b-r-t v-l-t-s m-n-r-l-d-n-. -------------------------------- Es labprāt vēlētos minerālūdeni. 0
(Aš) norėčiau apelsinų sulčių. Es----p-ā- -ēlē--s -p----nu s-lu. E- l------ v------ a------- s---- E- l-b-r-t v-l-t-s a-e-s-n- s-l-. --------------------------------- Es labprāt vēlētos apelsīnu sulu. 0
(Aš) norėčiau kavos. E- -ab------ēlē--s--a-iju. E- l------ v------ k------ E- l-b-r-t v-l-t-s k-f-j-. -------------------------- Es labprāt vēlētos kafiju. 0
(Aš) norėčiau kavos su pienu. E--la-p-ā------tos -af-ju-a- p--n-. E- l------ v------ k----- a- p----- E- l-b-r-t v-l-t-s k-f-j- a- p-e-u- ----------------------------------- Es labprāt vēlētos kafiju ar pienu. 0
Prašau su cukrumi. Ar -u-ur-----dz-. A- c------ l----- A- c-k-r-, l-d-u- ----------------- Ar cukuru, lūdzu. 0
(Aš) Norėčiau arbatos. E--v-lo---ē-u. E- v---- t---- E- v-l-s t-j-. -------------- Es vēlos tēju. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su citrina. Es-v--o- -ē-- -r ci--o-u. E- v---- t--- a- c------- E- v-l-s t-j- a- c-t-o-u- ------------------------- Es vēlos tēju ar citronu. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su pienu. Es--ē-o---ē-u-ar pie--. E- v---- t--- a- p----- E- v-l-s t-j- a- p-e-u- ----------------------- Es vēlos tēju ar pienu. 0
Ar turite cigarečių? Va- --ms ir c---r----? V-- J--- i- c--------- V-i J-m- i- c-g-r-t-s- ---------------------- Vai Jums ir cigaretes? 0
Ar turite peleninę? V-i--ums -r-p-l-u ---uks? V-- J--- i- p---- t------ V-i J-m- i- p-l-u t-a-k-? ------------------------- Vai Jums ir pelnu trauks? 0
Ar turite ugnies / žiebtuvėlį? Va---um- -- š-i----a-? V-- J--- i- š--------- V-i J-m- i- š-i-t-v-s- ---------------------- Vai Jums ir šķiltavas? 0
Man trūksta šakutės. (Nėra šakutės). M-n-n-v-d---i-a-. M-- n-- d-------- M-n n-v d-k-i-a-. ----------------- Man nav dakšiņas. 0
Man trūksta peilio (Nėra peilio). M-n-n-- ----. M-- n-- n---- M-n n-v n-ž-. ------------- Man nav naža. 0
Man trūksta šaukšto (Nėra šaukšto). M-n-n-v--a--t-s. M-- n-- k------- M-n n-v k-r-t-s- ---------------- Man nav karotes. 0

Gramatika neleidžia meluoti!

Kiekviena kalba turi ją išskiriančių bruožų. Tačiau kai kurios kalbos turi visiškai unikalių savybių. Tarp tokių kalbų yra tirijo kalba. Tirijo kalba – tai Pietų Amerikos indėnų kalba. Brazilijoje ir Suriname ja kalba apie 2000 žmonių. Ši kalba ypatinga savo gramatika. Ji priverčia kalbėtojus nuolatos kalbėti tiesą. Dėl to kalta speciali galūnė. Ji pridedama prie veiksmažodžių galūnių. Ši galūnė parodo, ar sakinyje sakoma teisybė. Paprastas pavyzdys padės paaiškinti, kaip tai vyksta. Paimkime tokį sakinį: „Vaikas išėjo į mokyklą“. Tirijo kalboje kalbėtojas turi prie veiksmažodžio pridėti atitinkamą galūnę. Ta galūnė turi atskleisti, ar jis pats matė tą vaiką išeinant. Tačiau jis taip pat gali pasakyti, kad tai jam žinoma tik iš pokalbių su kitais. Galūnė taip pat gali pasakyti, kad kalbėtojo žiniomis, tai yra melas. Taigi kalbėtojas turi žinoti, ką kalba. Tiksliau, jis turi sugebėti perteikti teiginio teisingumą. Taip jis negali nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei kalbėtojas neprideda galūnės, jis laikomas melagiu. Suriname oficialioji kalba yra olandų. Vertimas iš olandų į tirijo kalbą neretai tampa problematiškas. Mat dauguma kalbų nėra tokios tikslios. Jos leidžia kalbėtojams išsisukti. Todėl vertėjai ne visada patvirtina tiesą to, ką sako. Bendravimas su tirijo kalbos atstovais tampa sudėtingas. Galbūt tokios galūnės praverstų ir kitoms kalboms? Ir ne tik politikų kalbai...