Pasikalbėjimų knygelė

lt Kine   »   lv Kinoteātrī

45 [keturiasdešimt penki]

Kine

Kine

45 [četrdesmit pieci]

Kinoteātrī

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Mes norime eiti / Einame (eisime) į kiną. Mēs-g-i-am a-z----u- kin-. M-- g----- a----- u- k---- M-s g-i-a- a-z-e- u- k-n-. -------------------------- Mēs gribam aiziet uz kino. 0
Šiandien eina geras filmas. Š-d-e- rā-a--abu-f-lm-. Š----- r--- l--- f----- Š-d-e- r-d- l-b- f-l-u- ----------------------- Šodien rāda labu filmu. 0
Filmas (yra) visai naujas. F--m---r ---is-m --un-. F---- i- p------ j----- F-l-a i- p-v-s-m j-u-a- ----------------------- Filma ir pavisam jauna. 0
Kur (yra) kasa? K----r -a--? K-- i- k---- K-r i- k-s-? ------------ Kur ir kase? 0
Ar dar yra laisvų vietų? Va- -- -ēl b-ī-as-vi--as? V-- i- v-- b----- v------ V-i i- v-l b-ī-a- v-e-a-? ------------------------- Vai ir vēl brīvas vietas? 0
Kiek kainuoja bilietai? Ci- m-------e--s b--e--s? C-- m---- i----- b------- C-k m-k-ā i-e-a- b-ļ-t-s- ------------------------- Cik maksā ieejas biļetes? 0
Kada prasideda seansas? C--os-sāka- iz----? C---- s---- i------ C-k-s s-k-s i-r-d-? ------------------- Cikos sākas izrāde? 0
Kiek trunka filmas? C-k-ga-a-ir-fil--? C-- g--- i- f----- C-k g-r- i- f-l-a- ------------------ Cik gara ir filma? 0
Ar galima bilietus užsakyti iš anksto? Va- -ar ----rvēt ---e---? V-- v-- r------- b------- V-i v-r r-z-r-ē- b-ļ-t-s- ------------------------- Vai var rezervēt biļetes? 0
(Aš) norėčiau sėdėti gale. Es --l-s s-d-- -i---g-r-. E- v---- s---- a--------- E- v-l-s s-d-t a-z-u-u-ē- ------------------------- Es vēlos sēdēt aizmugurē. 0
(Aš) norėčiau sėdėti priekyje. E---ēl-s------ prie---. E- v---- s---- p------- E- v-l-s s-d-t p-i-k-ā- ----------------------- Es vēlos sēdēt priekšā. 0
(Aš) norėčiau sėdėti viduryje. Es vēl-s---dēt -idū. E- v---- s---- v---- E- v-l-s s-d-t v-d-. -------------------- Es vēlos sēdēt vidū. 0
Filmas buvo įdomus. Film----ja --z-aujoša. F---- b--- a---------- F-l-a b-j- a-z-a-j-š-. ---------------------- Filma bija aizraujoša. 0
Filmas buvo nenuobodus. Fi-m- -eb-ja g-rlaic---. F---- n----- g---------- F-l-a n-b-j- g-r-a-c-g-. ------------------------ Filma nebija garlaicīga. 0
Bet knyga, pagal kurią (buvo) sukurtas filmas, buvo geresnė. B-- g--m-ta,--ē--k-r-- ------e-ta -il--,-b-ja l-b---. B-- g------- p-- k---- i- u------ f----- b--- l------ B-t g-ā-a-a- p-c k-r-s i- u-ņ-m-a f-l-a- b-j- l-b-k-. ----------------------------------------------------- Bet grāmata, pēc kuras ir uzņemta filma, bija labāka. 0
Kokia buvo muzika? K--- b-j---ū----? K--- b--- m------ K-d- b-j- m-z-k-? ----------------- Kāda bija mūzika? 0
Kokie buvo aktoriai? Kā-i bij--a--i--i? K--- b--- a------- K-d- b-j- a-t-e-i- ------------------ Kādi bija aktieri? 0
Ar buvo angliški subtitrai? Va----j- t-t---a-gļu---l--ā? V-- b--- t---- a---- v------ V-i b-j- t-t-i a-g-u v-l-d-? ---------------------------- Vai bija titri angļu valodā? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir muzika

Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...