Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   lv Apstākļa vārdi

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [simts]

Apstākļa vārdi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ja- --i- - -ēl-nekad j-- r--- – v-- n---- j-u r-i- – v-l n-k-d -------------------- jau reiz – vēl nekad 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? V-i -ū----- -ādr--z--s-t bi--s-Ber-īnē? V-- J-- j-- k------ e--- b---- B------- V-i J-s j-u k-d-e-z e-a- b-j-s B-r-ī-ē- --------------------------------------- Vai Jūs jau kādreiz esat bijis Berlīnē? 0
Ne, dar niekada. Nē, v---nek--. N-- v-- n----- N-, v-l n-k-d- -------------- Nē, vēl nekad. 0
kas nors — niekas k--s –-nev-e-s k--- – n------ k-d- – n-v-e-s -------------- kāds – neviens 0
Ar čia ką nors pažįstate? V-i Jūs te----- -a-īs---? V-- J-- t- k--- p-------- V-i J-s t- k-d- p-z-s-a-? ------------------------- Vai Jūs te kādu pazīstat? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Nē--e--te -e---nu-n--a---t-. N-- e- t- n------ n--------- N-, e- t- n-v-e-u n-p-z-s-u- ---------------------------- Nē, es te nevienu nepazīstu. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau v-l - v---- ne v-- – v---- n- v-l – v-i-s n- -------------- vēl – vairs ne 0
Ar dar ilgai būsite čia? Vai-J-s -e --- -----pal-ks-e-? V-- J-- t- v-- i--- p--------- V-i J-s t- v-l i-g- p-l-k-i-t- ------------------------------ Vai Jūs te vēl ilgi paliksiet? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-,--- -e-vair- -l-i-ne-ali--u. N-- e- t- v---- i--- n--------- N-, e- t- v-i-s i-g- n-p-l-k-u- ------------------------------- Nē, es te vairs ilgi nepalikšu. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau v-- ---- -- – n-k--v-irs v-- k--- k- – n--- v---- v-l k-u- k- – n-k- v-i-s ------------------------ vēl kaut ko – neko vairs 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? V-i --- v-la-i------ kau- -----e-t? V-- j-- v------- v-- k--- k- d----- V-i j-s v-l-t-e- v-l k-u- k- d-e-t- ----------------------------------- Vai jūs vēlaties vēl kaut ko dzert? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Nē--e--vair- n-k--n-vē-os. N-- e- v---- n--- n------- N-, e- v-i-s n-k- n-v-l-s- -------------------------- Nē, es vairs neko nevēlos. 0
jau ką / ko nors — dar nieko jau-kau--k--– vēl----o j-- k--- k- – v-- n--- j-u k-u- k- – v-l n-k- ---------------------- jau kaut ko – vēl neko 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Vai--ū---a---a-t -o--s-- -dis? V-- J-- j-- k--- k- e--- ē---- V-i J-s j-u k-u- k- e-a- ē-i-? ------------------------------ Vai Jūs jau kaut ko esat ēdis? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Nē- es-v-l -e----e-s---ē--s. N-- e- v-- n--- n----- ē---- N-, e- v-l n-k- n-e-m- ē-i-. ---------------------------- Nē, es vēl neko neesmu ēdis. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas v-- -ā-- – -ai------i--s v-- k--- – v---- n------ v-l k-d- – v-i-s n-v-e-s ------------------------ vēl kāds – vairs neviens 0
Ar dar kas nori kavos? Va- -ē--k-ds-vēlas --fi--? V-- v-- k--- v---- k------ V-i v-l k-d- v-l-s k-f-j-? -------------------------- Vai vēl kāds vēlas kafiju? 0
Ne, daugiau niekas. N-- -a--- --vi-n-. N-- v---- n------- N-, v-i-s n-v-e-s- ------------------ Nē, vairs neviens. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...