Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   lv Viesnīcā – ierašanās

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [divdesmit septiņi]

Viesnīcā – ierašanās

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? Va- ---s----br--- is----? V-- J--- i- b---- i------ V-i J-m- i- b-ī-a i-t-b-? ------------------------- Vai Jums ir brīva istaba? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. E- -s-- re--r--j-si ------. E- e--- r---------- i------ E- e-m- r-z-r-ē-u-i i-t-b-. --------------------------- Es esmu rezervējusi istabu. 0
Mano pavardė — Miuler (is). Ma-----u- Mi---re. M--- s--- M------- M-n- s-u- M-l-e-e- ------------------ Mani sauc Millere. 0
Man reikia vienviečio kambario. Man ir nepi-c---a-a-vi-n-i-tī-- ---a--. M-- i- n----------- v---------- i------ M-n i- n-p-e-i-š-m- v-e-v-e-ī-a i-t-b-. --------------------------------------- Man ir nepieciešama vienvietīga istaba. 0
Man reikia dviviečio kambario. Ma--ir-ne-ie-i------d--v-------is-a-a. M-- i- n----------- d--------- i------ M-n i- n-p-e-i-š-m- d-v-i-t-g- i-t-b-. -------------------------------------- Man ir nepieciešama divvietīga istaba. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? C-- mak---i-t------- ---n- --k-i? C-- m---- i----- p-- v---- n----- C-k m-k-ā i-t-b- p-r v-e-u n-k-i- --------------------------------- Cik maksā istaba par vienu nakti? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Es-v--o- -sta-u-ar va--u. E- v---- i----- a- v----- E- v-l-s i-t-b- a- v-n-u- ------------------------- Es vēlos istabu ar vannu. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Es vēl-s-istabu------šu. E- v---- i----- a- d---- E- v-l-s i-t-b- a- d-š-. ------------------------ Es vēlos istabu ar dušu. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? V-i es -ar----sk-t----s--bu? V-- e- v--- a------- i------ V-i e- v-r- a-s-a-ī- i-t-b-? ---------------------------- Vai es varu apskatīt istabu? 0
Ar čia yra garažas? V-- -- ---g--āž-? V-- t- i- g------ V-i t- i- g-r-ž-? ----------------- Vai te ir garāža? 0
Ar čia yra seifas? Va--te-ir---i-s? V-- t- i- s----- V-i t- i- s-i-s- ---------------- Vai te ir seifs? 0
Ar čia yra faksas? V-i-te--r-f-k-s? V-- t- i- f----- V-i t- i- f-k-s- ---------------- Vai te ir fakss? 0
Gerai, aš imu kambarį. La------ ņe--u š--i-tabu. L---- e- ņ---- š- i------ L-b-, e- ņ-m-u š- i-t-b-. ------------------------- Labi, es ņemšu šo istabu. 0
Čia raktai. T--ir -t---gas. T- i- a-------- T- i- a-s-ē-a-. --------------- Te ir atslēgas. 0
Čia mano bagažas. Te--- -a-a bag-ž-. T- i- m--- b------ T- i- m-n- b-g-ž-. ------------------ Te ir mana bagāža. 0
Kelintą valandą pusryčiai? C--os-i- b--------? C---- i- b--------- C-k-s i- b-o-a-t-s- ------------------- Cikos ir brokastis? 0
Kelintą valandą pietūs? Cikos i- -us--e--s? C---- i- p--------- C-k-s i- p-s-i-n-s- ------------------- Cikos ir pusdienas? 0
Kelintą valandą vakarienė? C-k-s--- va---i--s? C---- i- v--------- C-k-s i- v-k-r-ņ-s- ------------------- Cikos ir vakariņas? 0

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!