Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   lv Taksometrā

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [trīsdesmit astoņi]

Taksometrā

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. I------et, -ūd------ksometr-. I--------- l----- t---------- I-s-u-i-t- l-d-u- t-k-o-e-r-. ----------------------------- Izsauciet, lūdzu, taksometru. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? C---m--s- -ra-cien- -ī-------ij--? C-- m---- b-------- l--- s-------- C-k m-k-ā b-a-c-e-s l-d- s-a-i-a-? ---------------------------------- Cik maksā brauciens līdz stacijai? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? C-- --k---br--cie-- ---z--id----i? C-- m---- b-------- l--- l-------- C-k m-k-ā b-a-c-e-s l-d- l-d-s-a-? ---------------------------------- Cik maksā brauciens līdz lidostai? 0
Prašau tiesiai. Lū-z-, ta-sn-. L----- t------ L-d-u- t-i-n-. -------------- Lūdzu, taisni. 0
Prašau į dešinę. Š-it, -ū-z-- p----bi. Š---- l----- p- l---- Š-i-, l-d-u- p- l-b-. --------------------- Šeit, lūdzu, pa labi. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. L----, --r -rus---umā-pa------i. L----- t-- k--------- p- k------ L-d-u- t-r k-u-t-j-m- p- k-e-s-. -------------------------------- Lūdzu, tur krustojumā pa kreisi. 0
(Aš) skubu. E- -t-idz--. E- s-------- E- s-e-d-o-. ------------ Es steidzos. 0
(Aš) turiu laiko. Man-vē--i----ik-. M-- v-- i- l----- M-n v-l i- l-i-s- ----------------- Man vēl ir laiks. 0
Prašau važiuoti lėčiau. B--uci--- --dzu,---nāk! B-------- l----- l----- B-a-c-e-, l-d-u- l-n-k- ----------------------- Brauciet, lūdzu, lēnāk! 0
Prašau čia sustoti. P--tu--et -e- -----! P-------- t-- l----- P-e-u-i-t t-, l-d-u- -------------------- Pieturiet te, lūdzu! 0
Prašau truputį palaukti. P-----i--- -ūdz-,-k-d- b-ī-i! P--------- l----- k--- b----- P-g-i-i-t- l-d-u- k-d- b-ī-i- ----------------------------- Pagaidiet, lūdzu, kādu brīdi! 0
(Aš) tuoj grįšiu. Es-tū--t-a--r-ez-šos. E- t---- a----------- E- t-l-t a-g-i-z-š-s- --------------------- Es tūlīt atgriezīšos. 0
Prašau duoti man kvitą. Lūd-----e-odi----a- kv--i! L----- i------- m-- k----- L-d-u- i-d-d-e- m-n k-ī-i- -------------------------- Lūdzu, iedodiet man kvīti! 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. M-------s-kn----s. M-- n-- s--------- M-n n-v s-k-a-d-s- ------------------ Man nav sīknaudas. 0
Grąžą pasilikite sau. Tā--ū- lab----t-ikums-Jums. T- b-- l---- a------- J---- T- b-s l-b-, a-l-k-m- J-m-. --------------------------- Tā būs labi, atlikums Jums. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. A---edie- ----, lū-----uz-šo a-re-i! A-------- m---- l----- u- š- a------ A-z-e-i-t m-n-, l-d-u- u- š- a-r-s-! ------------------------------------ Aizvediet mani, lūdzu, uz šo adresi! 0
Nuvežkite mane į viešbutį. A---e---- man---lūd-u-------e--ī--! A-------- m---- l----- u- v-------- A-z-e-i-t m-n-, l-d-u- u- v-e-n-c-! ----------------------------------- Aizvediet mani, lūdzu, uz viesnīcu! 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. A-z----et-man-- l-dz-, -- --r--l-! A-------- m---- l----- u- j------- A-z-e-i-t m-n-, l-d-u- u- j-r-a-u- ---------------------------------- Aizvediet mani, lūdzu, uz jūrmalu! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?