Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 3   »   lv kaut ko pamatot 3

77 [septyniasdešimt septyni]

ką pagrįsti 3

ką pagrįsti 3

77 [septiņdesmit septiņi]

kaut ko pamatot 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Kodėl (jūs) nevalgote torto? K-p-c Jūs---ēda--t----? K---- J-- n----- t----- K-p-c J-s n-ē-a- t-r-i- ----------------------- Kāpēc Jūs neēdat torti? 0
(Aš) turiu numesti svorį. Ma- j----azina -v---. M-- j--------- s----- M-n j-s-m-z-n- s-a-s- --------------------- Man jāsamazina svars. 0
(Aš) nevalgau, nes turiu numesti svorį. E- -eē-u--jo --- -ā-am-zi---svars. E- n----- j- m-- j--------- s----- E- n-ē-u- j- m-n j-s-m-z-n- s-a-s- ---------------------------------- Es neēdu, jo man jāsamazina svars. 0
Kodėl (jūs) negeriate alaus? Kā-ē- Jū- nedz--at-a-u? K---- J-- n------- a--- K-p-c J-s n-d-e-a- a-u- ----------------------- Kāpēc Jūs nedzerat alu? 0
(Aš) dar turėsiu važiuoti. M-n v-l-j--ra-c. M-- v-- j------- M-n v-l j-b-a-c- ---------------- Man vēl jābrauc. 0
(Aš) negeriu, nes dar turėsiu važiuoti. E--to -e-ze--- jo man-vēl j----uc. E- t- n------- j- m-- v-- j------- E- t- n-d-e-u- j- m-n v-l j-b-a-c- ---------------------------------- Es to nedzeru, jo man vēl jābrauc. 0
Kodėl negeri kavos? Kā--c--u n--z-r --fi-u? K---- t- n----- k------ K-p-c t- n-d-e- k-f-j-? ----------------------- Kāpēc tu nedzer kafiju? 0
Ji atšalo. T- ---a---t-. T- i- a------ T- i- a-k-t-. ------------- Tā ir auksta. 0
Aš jos negeriu, nes ji atšalo / yra šalta. Es -o-nedz-r-, -- ---i--auk--a. E- t- n------- j- t- i- a------ E- t- n-d-e-u- j- t- i- a-k-t-. ------------------------------- Es to nedzeru, jo tā ir auksta. 0
Kodėl negeri arbatos? Kā-ē- --------r-t--u? K---- t- n----- t---- K-p-c t- n-d-e- t-j-? --------------------- Kāpēc tu nedzer tēju? 0
(Aš) neturiu cukraus. Man -a--c-k--a. M-- n-- c------ M-n n-v c-k-r-. --------------- Man nav cukura. 0
Aš jos negeriu, nes neturiu cukraus. Es----n---e-u, j- man na- --kura. E- t- n------- j- m-- n-- c------ E- t- n-d-e-u- j- m-n n-v c-k-r-. --------------------------------- Es to nedzeru, jo man nav cukura. 0
Kodėl (jūs) nevalgote sriubos? K--ēc Jū------a- z--u? K---- J-- n----- z---- K-p-c J-s n-ē-a- z-p-? ---------------------- Kāpēc Jūs neēdat zupu? 0
(Aš) jos neužsisakiau. E- -- nepa--tī-u. E- t- n---------- E- t- n-p-s-t-j-. ----------------- Es to nepasūtīju. 0
Aš jos nevalgau, nes neužsisakiau. Es to-n--du,-jo-----sū-ī--. E- t- n----- j- n---------- E- t- n-ē-u- j- n-p-s-t-j-. --------------------------- Es to neēdu, jo nepasūtīju. 0
Kodėl (jūs) nevalgote mėsos? K-p-c-Jūs--eēd-- g-ļu? K---- J-- n----- g---- K-p-c J-s n-ē-a- g-ļ-? ---------------------- Kāpēc Jūs neēdat gaļu? 0
(Aš) vegetaras / -ė. E- -s-- --ģ--ā----e. E- e--- v----------- E- e-m- v-ģ-t-r-e-e- -------------------- Es esmu veģetāriete. 0
Aš jos nevalgau, nes esu vegetaras / -ė. Es -- n-ēdu- jo e-mu v-----r---e. E- t- n----- j- e--- v----------- E- t- n-ē-u- j- e-m- v-ģ-t-r-e-e- --------------------------------- Es to neēdu, jo esmu veģetāriete. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Gestai padeda mokytis žodžių

Mokantis žodžių, mūsų smegenims tenka daug darbo. Jos turi kiekvieną jų išsaugoti. Tačiau jūs galite padėti savo smegenims mokytis. Tai galima padaryti gestikuliuojant. Gestai padeda atminčiai. Žodžius įsiminsite lengviau, jei kartu su jais atliksite kokį gestą. Tai buvo įrodyta tyrimų. Tyrėjai prašė dalyvių mokytis žodžių. Tie žodžiai iš tiesų neegzistavo. Jie priklausė dirbtinei kalbai. Kai kurių žodžių dalyviai buvo mokomi pasitelkiant gestus. Tad dalyviai žodžius ne tik girdėjo ar skaitė. Naudodami gestus jie taip pat imitavo jų reikšmę. Jiems mokantis buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Tyrimo metu mokslininkai padarė netikėtą atradimą. Mokantis žodžių kartu su gestais, buvo aktyvuojama daugiau smegenų sričių. Be kalbos centro, veikė ir sensomotorinės sritys. Mūsų atmintį veikia papildomas smegenų aktyvumas Mokantis kartu su gestais, formuojami sudėtingi tinklai. Šie tinklai išsaugo naujus žodžius keliose smegenų srityse. Taip žodžiai gali būti daug efektyviau įsisavinti. Kai norime panaudoti tam tikrus žodžius, mūsų smegenys juos randa greičiau. Taip pat jie yra geriau saugomi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad gestas yra susijęs su žodžiu. Mūsų smegenys supranta, kai žodis ir gestas yra nesusiję. Nauji atradimai gali paskatinti kurti naujus mokymo metodus. Žmonės apie kalbą žinantys nedaug, paprastai mokosi lėčiau. Galbūt jiems sektųsi lengviau, jei jie fiziškai imituotų tuos žodžius…