Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   lv Nedēļas dienas

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [deviņi]

Nedēļas dienas

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
pirmadienis p-rm---na p-------- p-r-d-e-a --------- pirmdiena 0
antradienis o----e-a o------- o-r-i-n- -------- otrdiena 0
trečiadienis t--šdi-na t-------- t-e-d-e-a --------- trešdiena 0
ketvirtadienis cet-rt-i--a c---------- c-t-r-d-e-a ----------- ceturtdiena 0
penktadienis p---t--ena p--------- p-e-t-i-n- ---------- piektdiena 0
šeštadienis s--t--ena s-------- s-s-d-e-a --------- sestdiena 0
sekmadienis svē---e-a s-------- s-ē-d-e-a --------- svētdiena 0
savaitė nedēļa n----- n-d-ļ- ------ nedēļa 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio n- -i-m--en-s --d--svētdi---i n- p--------- l--- s--------- n- p-r-d-e-a- l-d- s-ē-d-e-a- ----------------------------- no pirmdienas līdz svētdienai 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. Pi-mā---e-- -r p--m-i-na. P---- d---- i- p--------- P-r-ā d-e-a i- p-r-d-e-a- ------------------------- Pirmā diena ir pirmdiena. 0
Antroji diena yra antradienis. Ot-ā d---- -- --r---na. O--- d---- i- o-------- O-r- d-e-a i- o-r-i-n-. ----------------------- Otrā diena ir otrdiena. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. Treš- di--- i--t-e-di--a. T---- d---- i- t--------- T-e-ā d-e-a i- t-e-d-e-a- ------------------------- Trešā diena ir trešdiena. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Cetu--ā --e-- -- -etu-tdie--. C------ d---- i- c----------- C-t-r-ā d-e-a i- c-t-r-d-e-a- ----------------------------- Ceturtā diena ir ceturtdiena. 0
Penktoji diena yra penktadienis. Piek-- di----ir p-ektd-en-. P----- d---- i- p---------- P-e-t- d-e-a i- p-e-t-i-n-. --------------------------- Piektā diena ir piektdiena. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. Se--ā ----- ir-sestd----. S---- d---- i- s--------- S-s-ā d-e-a i- s-s-d-e-a- ------------------------- Sestā diena ir sestdiena. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. Septītā d-e-- -r s--td--n-. S------ d---- i- s--------- S-p-ī-ā d-e-a i- s-ē-d-e-a- --------------------------- Septītā diena ir svētdiena. 0
Savaitė turi septynias dienas. N---ļ---r---pt-----d---a-. N----- i- s------- d------ N-d-ļ- i- s-p-i-a- d-e-a-. -------------------------- Nedēļā ir septiņas dienas. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. M-s strā---a---ik---p---a---i-n--. M-- s-------- t---- p----- d------ M-s s-r-d-j-m t-k-i p-e-a- d-e-a-. ---------------------------------- Mēs strādājam tikai piecas dienas. 0

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!