Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   lv kaut ko pamatot 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [septiņdesmit pieci]

kaut ko pamatot 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? Kā-ēc Jū- -e-āk--? K---- J-- n------- K-p-c J-s n-n-k-t- ------------------ Kāpēc Jūs nenākat? 0
Oras toks blogas. Laik- ir---k -li-ts. L---- i- t-- s------ L-i-s i- t-k s-i-t-. -------------------- Laiks ir tik slikts. 0
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. Es ne-ā--,------ sl--ts ---ks. E- n------ j- i- s----- l----- E- n-n-k-, j- i- s-i-t- l-i-s- ------------------------------ Es nenāku, jo ir slikts laiks. 0
Kodėl jis neateina? K--ē--vi-š-nenā-? K---- v--- n----- K-p-c v-ņ- n-n-k- ----------------- Kāpēc viņš nenāk? 0
Jo nekvietė. Vi-- --- uzai---ā-s. V--- n-- u---------- V-ņ- n-v u-a-c-n-t-. -------------------- Viņš nav uzaicināts. 0
Jis neateis, nes jo nekvietė. Vi----en--, -- --v--zaic-nāts. V--- n----- j- n-- u---------- V-ņ- n-n-k- j- n-v u-a-c-n-t-. ------------------------------ Viņš nenāk, jo nav uzaicināts. 0
Kodėl tu neateini? K-p-c t---e---? K---- t- n----- K-p-c t- n-n-c- --------------- Kāpēc tu nenāc? 0
(Aš) neturiu laiko. Ma--n-v --ik-. M-- n-- l----- M-n n-v l-i-a- -------------- Man nav laika. 0
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. E- nen-ku---o---n--a-----k-. E- n------ j- m-- n-- l----- E- n-n-k-, j- m-n n-v l-i-a- ---------------------------- Es nenāku, jo man nav laika. 0
Kodėl nepasilieki? Kā------ ne-al---? K---- t- n-------- K-p-c t- n-p-l-e-? ------------------ Kāpēc tu nepaliec? 0
(Aš) dar turiu dirbti. M-- v-----s---d-. M-- v-- j-------- M-n v-l j-s-r-d-. ----------------- Man vēl jāstrādā. 0
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. Es-nep-li-k-,--o ma- v------tr-dā. E- n--------- j- m-- v-- j-------- E- n-p-l-e-u- j- m-n v-l j-s-r-d-. ---------------------------------- Es nepalieku, jo man vēl jāstrādā. 0
Kodėl (jūs) jau išeinate? Kāpē--Jū- ja- -i--j-t? K---- J-- j-- a------- K-p-c J-s j-u a-z-j-t- ---------------------- Kāpēc Jūs jau aizejat? 0
Aš pavargęs / -usi. E- e--u-no--rusi. E- e--- n-------- E- e-m- n-g-r-s-. ----------------- Es esmu nogurusi. 0
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. Es-a-zej-- j---sm- no--r--i. E- a------ j- e--- n-------- E- a-z-j-, j- e-m- n-g-r-s-. ---------------------------- Es aizeju, jo esmu nogurusi. 0
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? Kā-ē- J----au--i-bra-c--? K---- J-- j-- a---------- K-p-c J-s j-u a-z-r-u-a-? ------------------------- Kāpēc Jūs jau aizbraucat? 0
Jau vėlu. I--j-u-v--s. I- j-- v---- I- j-u v-l-. ------------ Ir jau vēls. 0
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. Es---aucu-p---- ----r -a- v-l-. E- b----- p---- j- i- j-- v---- E- b-a-c- p-o-, j- i- j-u v-l-. ------------------------------- Es braucu prom, jo ir jau vēls. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…